Pirmoji diena prie jūros

Na štai, atsigrūdom į Palangą. Oras puikus, nuostabus, vanduo šaltas kaip mano pėdos šiuo metu, bet pats tas degintis... Taigi šiandien ir deginausi porą valandėlių, vaikai įsimerkė į tą šaltį ir po to mažiausias elementas užsirėkė, kad šalta ir laikas eiti, tai teko pakuotis skudurus ir eiti namo. Ryt įsidėsiu megztinių - jei bogu įsidėsiu, bo noriu įdegti. O šiaip jūra kaip bala, bet žiūrisi gražiai. Šitos nuotraukos darytos tarp 7 ir 8 vakaro, kai viena su knyga išėjau pasivaikščioti. Grožėkitės!

Tortas sūnaus gimtadieniui

Mano Juliukui sueis ryt dešimt, bet kadangi ryt važiuojam prie jūros nuo pat ryto, tai šeimos rate tortą pjaustėm šiandien. Iškepiau vakar ryte biskvitą, vakare sutepiau jį, nakčia papuošiau ir štai tortas! Prie viso to, maniau, kad šiandien nieko neparašysiu apie tortą, nes nuo ryto telefono linija sugedusi, tad nėra ir interneto. Prisiminiau, kad galiu pasinaudoti Omni connectu (sunkiai, bet prisiminiau...), tad tortas bloge bus. Visi iš tiesų labai gyrė, net mažoji, kuri nėra ypač tortinė suvalgė du gabalėlius, o už kelių valandų paprašė trečio. Tortą dariau įkvėpta Elžbietos torto, bet šiek tiek modifikavau. 

Biskvitas (nuostabus receptas, ėmiau jį iš čia): 
6 dideli kiaušiniai 
1/2 stiklinės krakmolo 
1 stiklinė miltų 
1 šaukštelis kepimo miltelių 
1,5 stiklinės cukraus 
1 šaukštas acto 

Baltymus plakame su mikseriu, kai jau beveik išsiplaka po truputį pradedam dėti cukrų. Baltymai bus išsiplakę, kai visas cukrus bus įsimaišęs, o jie būs standūs. Į trynius įmaišome šaukštą acto (naudojau balto vyno actą), sudedam juos į baltymus ir išmaišome. Tada dedam miltus su krakmolu ir kepimo milteliais (prieš tai būtų gerai persijoti). Masę sukrečiam į kepimo formą uždaromais kraštais (kraštus patepu riebalais) ir kepam 180 laipsnių orkaitėje apie 40-45 min (kol pagaliukas įkištas į pyragą išlįs sausas). 

Kremui: 
2x350 g ekologiško braškinio jogurto 
400 ml braškių 
350 ml riebios plakamos grietinėlės želatina 
1 litrui skysčio (elžbietėl, man neprireikė želatinos tiek kiek tau, kažkaip užteko ir 1 litrui) 
cukrus pagal skonį 

 Braškes sutrinu su cukrumi, želatiną (naudoju tik lenkišką, dr.Oetker) užpilu 1/2 stiklinės verdančio vandens ir išmaišau. Į jogurtą maišydama po truputį pilu želatiną, tada sudedu trintas braškes ir išmaišau. Pastatau šaltai. Kai pradeda stingti, išsiplaku grietinėlę su trim šaukštais cukraus ir įmaišau į jogurto masę.

Sulaistymui: 
1 stiklinė vandens 
1/2 citrinos sultys 
3 šaukštai cukraus 

Viską išmaišyti ir užvirti. 

Pertepimui: 
2 stiklinės mėlynių cukraus pagal skonį 

Viską sutrinti O dabar galima gaminti tortą :). Perpjaunam biskvitą į tris dalis. Pasidedam apatinę dalį ant lėkštės ir sulaistom trečdaliu sirupo, aptepam trečdaliu trintų mėlynių, ant jų dedam trečdalį kremo. Dedam kitą dalį biskvito ir pakartojam viską. Ir taip iki viršaus. Puošimas: Naudojau 1 pokutį torten guss raudonos spalvos. Pirmąkart bandžiau tokį dalyką, bet man labai patiko. Rasite visose didelėse parduotuvėse. Išdėliojau braškes ir mėlynes ir aplaisčiau dar šiltu torten guss. Šaldžiau šaldytuve pernakt. Labai labai gaivu ir nerealiai skanu. :) Kol yra šviežių uogų - labai rekomenduoju! Kitą tokį ketinu daryti su avietėmis už kokių trijų savaičių :)

FM moduliatorius

Ha, boba sukreizėjo... Kažkodėl šiandien mane pagavo kvailas noras įsigyti šitą daiktą. Visai neplanuotai!!! Gal todėl mes ir esam moterys, gal todėl mūsų vyrai nesupranta, bet kaži ar mes pačios save suprantam?? Aš dažnokai galvoju, kad ko gero ne... Turbūt viskas priklauso nuo to, kurioj ciklo vietoj esi :). Gal... o dar ir visokių kitokių dalykų tame yra. Bet koks skirtumas, juk jie be mūsų negali gyventi, m? Žodžiu. Nusipirkau FM moduliatorių, tikiu, kad tikrai ne visi žino, kas tas yra, bo pati ne taip seniai sužinojau, tai aiškinu - šitą daiktą įkiši mašinoje į prikuritelių (oj oj, lietuviškai pasirodo cigarečių degiklio lizdas, pračekinau manualą...), tada nustatai savo radijoje tą dažnį, kurį tas daiktas rodo, į tą daiktą įstatai USB raktą ar atminties kortelę ar net mp3 grotuvą ir klausaisi tos muzikos, kuri juose yra. Ir nereikia įrašinėt kompaktų, jie nesivolioja po mašiną ir t.t. Ir, žmonės, žinokit MAN GAVOSI! Pačiai! Ha, I'm genius :)

Pirmadienio vakaro salotos

Ar jums taip nebūna, kad grįžti ir prisikemši bile ko, iš to "džiaugsmo", kad grįžai namo, kad esi pavargęs, kad pirmadienis ir t.t.? Man būna... Bet ne šiandien! Šiandien aš nutariau, kad esu nusipelniusi improvizacijos salotų tema ir ją įgyvendinau! Nes labai labai norėjau :) Gražiam pirmadienio užbaigimui, kai ryte vos vos išspūdinau iš lovos, kai darbe užgriuvo lavina skambučių ir reikalų, kai perpiet užstrigau eilėje mažoj pobjaurėj parduotuvėj (nes asortimentas dieve padėk koks skurdus), tai pasigerinimas salotų tema tiesiog idealus! Jei dar išsipildys mano vienas noras vėlyvam vakarui, išvis bus super :) Laikau kumščius, nes ar gali visi norai imti ir būti patenkinti, kad ir kokie mažučiai jie bebūtų? Pažiūrėsim... O salotos gavosi man labai gardžios. Kiekiai iš akies, kaip kam patinka, o sudėtinės dalys tokios: salotų lapai krapai (susmulkinti) saulėje džiovinti pomidorai aliejuje (naudojau maždaug 3-4 pomidorų griežinėlius bei šaukštelį aliejaus padažui) džiugo drožlės (rekomenduoju padrožti bulvių skustuku, labai gerai gaunasi) geltona paprika (pakepinti gabalėliais ant nemažos ugnies) kedro riešutai (pakepinti) skiltelė citrinos (išspausti ant salotų) druska, pipirai Vyno taurė prie salotų! Tobula vakarienė :)

Sekmadienis

Sekmadienis man niekada per daug nepatiko, nes tai paskutinė diena prieš darbo savaitę. O ką tai džiugina??? Todėl ji man turi būti rami, netriukšminga, lėta ir tingi. Tačiau šiandien daug visko nuveikiau: miške ieškojau žemuogių (deja jų šįmet užderėjo nedaug), vėliau savo pamėgtoje pievelėje rinkau voveraites eidama keliais (pietums ant bulvyčių užteko...), tada apsilankiau naujoje "Buon giorno" tavernoje (Vilniaus g. 34, Kaune). Nuotraukų nebus, nes fotoaparato nebuvau pasiėmusi, tačiau bandžiau guglinti ir šnipštas, nieko neradau. Bet pasukusi galvą radau Facebook'e - ten nemažai nuotraukų. Trumpai įspūdžiai: aplinka man labai patiko: yra stalelių su kėdėm, yra minkštų vietų, galima susirangyti ant palangės tarp pagalvėlių, ar sėstis ant aukštos baro kėdės prie pritaikyto stalo. Spalvos ir dekoracijos labai skoningos, baras jaukus, kolektyvas jaunas. Ten rodo futbolą!!! :) Na tiems, kam tai rūpi. O šiaip man ten patiko - tikrai užsuksiu dar.

Nauja sagė ir auskarai

Nutiko taip, kad atėjus vienai šeimos šventei, apsižiūrėjau, kad nesu nieko pagaminus ir neturiu ką dovanoti... Ko gero šiek tiek apleidau karoliukus, gal netgi ir virtuvę... Na pastarąją gal mažiau, nes gaminu, bet patiekalai kartojasi arba tiesiog tokie įdomūs, kad juos dėti čia. Bet štai pagaminau naują sagę, linksma tokia, vasariška ji man pasirodė, ir auskarus sau - išeiginius (cirkonis, sidabras, swarovski kristalai).

Rabarbarai po plutele

Vakar užbėgusią drauge pavaišinau greitai sukonstruotu improvizuotu desertu: rabarbarais po plutele. Labai mielas, šiltas desertas, kuriam būtų tikę ledai, tačiau jų neturėjau, tad tiko ir taip. 5-6 kotus rabarbarų nusilupam ir susipjaustom kubeliais, kuriuos sumaišom su 3-4 šaukštais cukraus, 1 šaukštu kukurūzų krakmolo, sauja razinų. Rabarbarus sudedam į formeles (man prireikė 7 pyrex porcijinių formelių, skirtų sufle). Plutelei reikės: 100 g margarino kepiniams 130 g miltų 100 g cukraus 1 nugriebto šaukštelio cinamono viską sudedam į dubenį ir trinam rankomis, kol pasidarys trupiniai. Trupinius beriam ant rabarbarų (maždaug po tris šaukštus gavosi). Kepam 180 laipsnių orkaitėje, kol rabarbarai suminkštės ir ims burbuliuoti. Valgom desertą šiltą, su ar be ledais.

Trupininis pyragas

Iškepiau šiandien pyragą su uogiene. Nesinorėjo man jokių konditerinių aukštumų, o paprasčiausio trupininio pyrago. Tai tokį ir padariau. Pagal Sonatinos receptą. Tik įdarui naudojau elementarią obuolių uogienę, į kurią įtryniau du nelabai prekinę išvaizdą turinčius bananus, pabarsčiau cinamono ir įspaudžiau citrinos sulčių šiek tiek. Tešla: 200 g cukraus 420 g miltų 1 a. š. kepimo miltelių ¼ a. š. druskos 220 g šalto sviesto 1 kiaušinis 1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys Sausus produktus sumaišome, į juos sudedame sviestą ar margariną (aš naudojau margariną kepiniams, tokiu atveju nereikia dėti druskos, bo jis sūrokas), išsukame kombainu su peiliu, kol viskas pavirs į trupinius, tada sudedam citrinos žievelę, sultis ir kiaušinį. Ir vėl viską išsukam. Pusę tešlos klojam į dugną, tada dedam uogienę (naudojau pusę litro uogienės plius du bananai) ir likusią tešlos dalį ant viršaus. Orkaitė 190 laipsnių, apie 45 min.

Kelionė Siauruku

Vakar iškylavome Anykščiuose - pasivėžinom Siauruku. Vaikams labai patiko drezina - toks įrenginys kuriuo važiavo kažkada krokodilas Gena su Čeburaška, ar tai Šapokliak, jau nebepamenu. Bet gavo jie padirbėti ir buvo laaabai patenkinti. Aš irgi, mat vėjas buvo nerealus ir saulės nelabai buvo ryte, o mūsų apranga kažkaip nebuvo labai tikusi, tai vaikai nors taip sušilo... Gerai sako, "nėra netikusio oro, yra tik netikusi apranga", vat taip mums ir nutiko. Pats siaurukas - tai traukinukas iš 5 vagonų, kurių trys buvo uždari, du atviri. Mes sėdėjome atvirame, tad šiek tiek smirdėjo traukinuko dūmai. Važiavom 45 minutes, vaizdai buvo neblogi, vienu metu netgi matėsi ta nauja nusileidimo trasa. Žodžiu, visai nieko ta kelionė :)

Voveraitės

Per tą penktadieninį karštį didelis noras paieškoti voveraičių nugynė mane į mišką. Nepamenu dar šįmet tokio sunkaus ir karšto oro. Visokie skraidantys ir zyziantis sutvėrimai kažkodėl taip nemanė ir drįso mane atakuoti įvairiais iškreiptais būdais - žinoma jų nuomone tai natūraliais, čia tik man jie iškreipti. Vienas sugebėjo įsisegti net į tokią vietą, kurios pavadinimo čia neparašysiu. Ir negti kasytis nepadoru... Bet vienok verta buvo praleisti valandą tokioj gausioj draugijoj, nes rezultatas mane nudžiugino šiandien perpiet. T.y. viską pasidariau dar penktadienio vakare, bet paskanauti radau laiko tik šiandien, kadangi vakar visą dieną praleidau su vaikais Anykščiuose - sūnaus choro mokyklos uždarymo iškyla. Pasivėžinom Siauruku, patvarkėm aplinką, paiškylavom. Bet apie tai vėliau. Taigi voveraitės... jos dar tokios mažutėlytės, tokios voveraitelytės. Bet ketvirtadienio liūtis jas šiek tiek išdaužė, aiškiai matėsi, kad Kazlų Rūdoj labai stipriai lijo. Vienok pasirinkau jų gan nemažai, t.y. tiek, kad padažui šeimynai užteko. Pats skaniausias ir paprasčiausias būdas joms paruošti: 1 smulkiai smulkiai sukapotas svogūnas, pakepinti aliejuje Pora saujų voveraičių Mažg 1 stiklinė grietinėlės (aš naudojau riebią, 36 proc.) gabalėlis sviesto druska, pipirai Į pakepintus svogūnus suberiame voveraites (dėl dydžio aš jų net nepjausčiau), pakepinam 5 minutėles, supilam grietinėlę ir sudedam sviestą. Patroškinam 10-15 min. Pagardinam druska ir šviežiai maltais pipirais. Dieviškai skanu su bulvytėmis ir krapais :)

Naujienos savi-puošybos srityje

Atėjo man noras pasipuošti. Nežinau net iš kur, matyt, reikia kompensuoti darbe ir gyvenime patiriamą stresą :) Iš tiesų, ieškau kaip pabėgt nuo savo minčių ir sielos nerimo, taigi užsiimu rankdarbiais. Aj dar tiesa buvau reiki užsiėmime. Patiko. Eisiu dar. O štai čia, kuom pasipuošiau save: pasisiuvau rankom (neturim siuvamos mašinos, kurią turėjom sunaudojau savo stalui padaryti, o kitos ir nebuvo niekada namuosna) nėrinių diržą. Štai taip jis atrodo ant manęs (visai tas liemuo fotogeniškas mano, xixi...). Pastarąjį sekmadienį buvau Vilniuje, tad šiek tiek nusipirkau naujų karoliukų, lyg jų neturėčiau pilnų dėžių... Bet vis tiek, išejo man tokia salstelėjusi apyrankė (gaila per šitą liūtį fotografavau su dirbtine šviesa, ne visai atspindi tikras spalvas). Ir dar pasidariau laisvalaikio auskarus iš tokių blynelių, kuriuos radau pirkti. Labai lengvučiai, smagūs ir mieli :). O ryt, ryt... jau svajoju... Ryt būsiu miške ir ieškosiu pirmųjų voveraičių! Turiu tokią pievelę vieną nužiūrėtą netoli sodo, kurioje jų būna. Svarbiausia reikia nepamiršti fotoaparato :) O po to... Voveraitės grietinėlės padaže, bulvytės ir krapai. Dieviška. :) Jei tik jų rasiu.

Dainų šventė Kaune

Po metų pertraukos Kaune vėl įvyko Dainų šventė. Ji buvo skirta 600 Žalgirio mūšio metinėms. Diena nusisekė puiki - oras buvo nuostabus, žmonių begalės. Atvirai pasakius, Dainų slėnis vos nesprogo per siūles ir visai būtų gerai, kad jis būtų didesnis :). Pagavau keletą akimirkų:

Gruziniški blynai Chacapuri

Šįvakar deklaravau Mordaknygėje (Facebook'e), kad kepsiu Chačapurius, tad taip ir padariau. Mėgstu laikytis žodžio, tvarkinga esu tuo klausimu. Netgi perdaug. Štai pusbrolis su žmona pabuvojo Gruzijoje ir parvežė man Sulugini sūrio, kurį sumaišiau per pusę su lietuvišku baltu sūriu "Šventinis". Gavosi labai gerai. Receptą kažkada buvau gavus iš draugės, kuri ištekėjo už gruzino. Beje, jį buvau ir supermamose paviešinusi.

Chaciapuri

Tešlai:
0,5 l rūgpienio
žiupsnelis druskos
½ šaukštelio kepimo miltelių arba sodos
1 kiaušinis
miltai (šiandien matavau, man suėjo apie 6 stiklines, tešla dar buvo lipni, bet kočiojau stipriai pabarstydama miltais ir buvo gerai)

Įdarui:
250 g varškės sūrio ir 250 g fermentinio sūrio (arba gruziniško sūrio Suluguni)
1 kiaušinis
1 šaukštas tirpinto sviesto
2-3 skiltelės česnako žalumynų (kinza, petražolės, krapai)
druskos, pipirų
Aliejus kepimui
1. Užminkyti nekietą tešlą.
2. Įdarui sūrį sutarkuoti, įmušti kiaušinį, supilti sviestą, sudėti smulkintą (išspaustą) česnaką, smulkiai sukapotus žalumynus, druską, pipirus.
3. Tešlą padalinti į 5-8 dalis ir iškočioti užkandinės lėkštės dydžio apskritimus. Į apskritimų vidurį dėti įdaro, kraštus užlenkti, viduryje palikti skylutę. Truputį perkočioti.
4. Įkaitinti aliejų, chacapuri dėti skylute į apačią, kepti uždengus, po to atidengti apversti ir kepti neuždengus. Tinka su raudonuoju gruzinišku vynu, valgyti karštus. (kol visi iškeps, kad neatauštų, galima laikyti apykarštėj orkaitėj (60-80 laipsnių).

Trupininis pyragas su rabarbarais

Iškepiau trupininį pyragą su rabarbarais pagal Dianą. Labai skanus pyragas. Receptą kartoju: Rabarbarų įdarui: 250 g rabarbarų 50 g cukraus 2 arb. š. kukurūzų krakmolo 1/2 arb. š. imbiero Trupiniams: 1/3 stiklinės rudojo cukraus 1/3 stiklinės cukraus 1 arb. š. cinamono 1/2 arb. š. imbiero 1/8 arb. š. druskos 125 g tirpinto sviesto 1 ir 3/4 stiklinės miltų Pyragui: 1/3 stiklinės grietinės 1 didelis kiaušinis 1 didelis kiaušinio trynys 2 arb. š. vanilės ekstrakto 1 stiklinė miltų 1/2 stiklinės cukraus 1/2 arb. š. sodos 1/2 arb. š. kepimo miltelių 1/4 arb. š. druskos 85 g minkšto sviesto, supjaustyto gabaliukais Orkaitė – 170C.Sviestu ištepti maždaug 20 cm ilgio kvadratinę formą.Rabarbarus supjaustyti maždaug 1 cm storio gabaliukais, sumaišyti su cukrumi, krakmolu ir imbieru. Atidėti. Trupiniams cukrų, prieskonius ir druską sudėti į tirpintą sviestą ir maišyti iki vienalytės masės. Mediniu šaukštu sudėti miltus. Tešla bus panaši į nepatvarią vienalytę tešlą. Pyrago tešlai sumaišyti grietinę su kiaušiniu, trynius ir vanile. Sumaišyti miltus, cukrų, sodą, kepimo miltelius ir druską, sudėti į grietinę. Sviestą plakti ir plakant mikseriu po truputį dėti grietinės masę, kol masė taps vienalytės konsistencijos.Pusę tešlos sudėti į formą, paskirstyti po visą dugną tolygiai. Paskleisti rabarbarus. Ant viršaus sudėti likusią tešlą ( ji nebūtinai turi pilnai dengti rabarbarus).Tešlą, skirtą trupiniams, sutrupinti ant pyrago viršaus. Kepti apie 45-55 min., kol pyragas iškeps. Ataušinti, apibarstyti cukraus pudra. Ką aš dariau kitaip: visų pirma nenaudojau sodos, tik kepimo miltelius - nekenčiu sodos skonio kepiniuose. Į rabarbarų įdarą bėriau nemažai razinų, jos labai dera su rabarbarais. Tiesa, imbiero miltelių nedėjau, bo pamiršau, kur juos pasidėjau :), vietoj jų naudojau cinamoną ir migdolų esenciją.

Laivu į Rumšiškes

Sūnaus mokslo metų uždarymo proga su klasės auklėtoja ir tėveliais išsiruošėme į tokią pramogą. Diena nusisekė nuostabiai graži, tad renginys buvo vykęs. Iš Kauno marių prieplaukos šiltuoju metu laiku galima nuplaukti į Rumšiškes ir atgal. Kainos nesikandžioja, atrakcija tikrai puiki. Daugiau informacijos čia. Trumpai papasakosiu įspūdžius - gražų sekmadienio rytą išplaukėme laivu, vardu "Algirdas" (prašmatnu, a ne?) iš Kauno marių prieplaukos. Laivas plaukė apie valandą, visus ką lenkė sveikino savo garso signalu, visi nuo krantų ir iš valčių praplaukiant mojavo :). Kapitonai buvo du, nežinau ar jie abu kapitonai ar ne, nes jų aprangose nesigaudau, viens buvo su mėlynom kelnėm, kits su juodom, kaži ar tai ką reiškia??? Na, tas su juodom kelnėm buvo labai simpatiškas (žr. foto):). Priplaukus išsilaipinome tiesiai Rumšiškėse, palypėti į kalnelį tereikėjo. Esu jose buvus, bet labiau kitais metų laikais. Iš tiesų labai patiko viskas, gatvelės sutvarkytos, namučiuose ekspozicija tvarkinga, budinti moteriškė įėjus į vieną nameliuką geranoriškai papasakojo šį bei tą. Vienas minusas - labai nepatiko, kad personalas visur po teritoriją su mašinom važinėja - na kur autentika ar kas??? Važinėtų vežimais, na dviračiais iš bėdos, o ne mašinom, lankytojai vis turėjo nuo tako trauktis.