Medisono grafystės tiltai - filmas

Senstu... Gal... Nusprendžiau taip todėl, kad jau kelintas filmas iš eilės mane žavi pagyvenusių žmonių meile. Anksčiau tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad tai gražu, realu, ar išvis, kad tokio amžiaus žmonės gali lygiai taip pat įsimylėti kaip ir jauni.

Vakar užglaisčiau eilinę spragą savo filmotekoje ir pažiūrėjau Medisono grafystės tiltus. Ech.. visą filmo galą raudojau taip, kad nuėjau gulti gerokai užtinusi. Faktas tas, kad Meryl Streep kaip visada nuostabi, žiūrėdama į ją jaučiau viską tą patį, ką ir jos herojė, tiek tai buvo tikroviška, gražu ir nuoširdu. Beje, supratau, kad man labai patinka jos juokas :). Bet kuriuo atveju, rekomenduoju šį filmą pažiūrėti.

Čia yra treileris.

Citrininiai keksiukai

Šį receptą jau buvau idėjusi, tik kaip pyrago. Tačiau labai labai rekomenduoju išsikepti būtent keksiukus. Padariau juos penktadienį, kadangi šeštadienį laukiau svečiuose senos geros draugės. Ji užsuko, gurkštelėjo kavos, nusilupo keksiuko ir ėmė valgyti. Valgė tyliai. Neiškenčiau ir paklausiau, ar patinka. Ji pažiūrėjo, sukramtė, pagalvojo ir sako: žinai, yra toks posakis "words fail me", čia labai tiktų. Tai tiesiog reikštų, kad taip skanu, kad žodžių trūksta :). Todėl rizikuoju įdėti šį receptą dar kartą, tik kitokioje formoje. Receptas buvo štai čia, iš to kiekio man išėjo 17 vnt. keksiukų. Kepame 180 laipsnių orkaitėje ~15 min. Viduryje darome vieną skylutę ir ją pripildome sirupo.

Dovana mylimiausiai draugei

Važiuoju kitą savaitgalį pasveikinti draugės su gimtadieniu. Ji dovanų nepageidavo, tačiau nemanau, kad rankų darbo dovanėlė ją nuliūdintų :) Juolab, kad liksiu nakvoti, tai galima užskaityti ne kaip dovaną, o kaip padėką :). Voila, swarovski kristalai, sidabriniai užsegimai ir mano mėgstama spalva - ciklameno!

Botanikos sodo oranžerija

Sekmadienį buvo puikus oras, tad su vaikais ir mano mama nuvažiavome į Botanikos sodą. Ten oranžerijoje gyvena šiek tiek faunos: pora iguanų, pora pelėdų, vėžlių, žuvyčių, papūgų. Mus pasitiko keletas katyčių, kurios smagiai sniege prieš saulutę šildėsi ... Nedaug buvo žydinčių augalų, bet keletą vis tiek nufotografavau. Šiaip labai patiko ten pabūti, tik žinoma karšta su žieminėm striukėm vaikščioti po šiltnamį...

Sagė

Draugė užsakė pas mane sagę, kurią dovanos savo draugei. Štai kokią padariau.

Knyga "Staltiesės ritmu"

Paskaičiau vakar viename bloge apie šią knygą ir įsigijau iškart. Skaitau ir kaifuoju, labai daug atrandu to, ką ir pati galvoju, gal net nesąmoningai. Rodos kažkas mano minčių užuomazgas sudėliojo į gražius sakinius. Yra ir krūva naujų dalykų, kurių dar nežinojau ir kurie man labai įdomus. Žodž, reklamuoju, pirkit ir skaitykit, kad netaptume, cituoju, "mumifikuotų maisto mutantų" gerbėjai.

Chilli con carne

Kažkada perskaičiau tokį posakį – The aroma of good chilli should generate rapture akin to a lover's kiss. Man jis labai tinka, nes labai mėgstu šį troškinį. Darau su įvairiom variacijom, o vakar dar pasitelkiau vieną Beatos Nicholson gudrybę. Ir buvo labai gerai. Valgiusieji – mieli darbiniai kolegos – kartojo šį patiekalą, manau tai neblogas įvertinimas. Tiesa, šis čilis niekada neprilygs čiliui virtam katile ant laužo, kokį kartą teko gaminti, bet juk žiema, tad atleistina.  

Chilli con carne

Naudojau:
1,5 kg maltos mėsos (50/50 kiauliena su jautiena)
2 didelius svogūnus
1 raudoną papriką (reikėjo dėti dvi, tikrai reikėjo)
1 česnako galvelę
1 didelį saliero kotą
2 ~420 ml skardines konservuotų pomidorų savo sultyse (be odelių)
2 skardines Heinz baked beans in tomato sauce (keptos pupelės pomidorų padaže)
1/3 indelio Kėdainių pomidorų padažo be konservantų
Maltą kuminą (pagal skonį, tik nepadauginkit, jis labai intensyvus, tikrai ne kaip kmynai)
2 šaukštų nesaldintos kakavos
1 stiklinės vandens
1 taurės raudono sauso vyno
1 šviežio aštraus pipiro arba džiovintų pagal skonį
Druskos, pipirų, lauro lapo
Aliejus kepimui

Mėsytę pakepinam per kelis kartus labai (aš per tris kepiau) ant didelės ugnies visą laiką su medine mentele paspaudžiant ir atskyrinėjant, kad faršas taptų birus. Apkepintą mėsytę dedame į puodą. Po to apkepinam supjaustytus svogūnus, kaip jie beveik sukeps, sudedam supjaustytą česnaką, maltą kuminą, papriką, aštrų pipirą. Kai daržovės apkeps, sumetam į tą patį puodą, supilam skysčius, pomidorų padažą, druską, pipirus, lauro lapą, pomidorus iš skardinės ir troškinam. Po gero pusvalandžio sudedam susmulkintą saliero kotą. Vėliausiai dedam kakavą ir pupeles, dar šiek tiek patroškinam ir ragaujam, pagal skonį pridedam dar pipirų ar kitų prieskonių. Valgom su bagete, marinuotais agurkėliais ar šiaip kas jums šaus į galvą.

Užgavėnės sode

Šiandien šventėme Užgavėnes sode. Nepamenu, kada tiek visko prisprogus buvau. Siaubas! Ir viskas taip gardu... Mamos spurgos su grybais, virtų bulvių blynai, kaimynų vaišės: pyragai, lietiniai su įdarais, mieliniai blynai su uogiene ir t.t. Be viso to, krosnyje keptas dieviškas kugelis ir netikras zuikis su kmynais ir bulvytėm. O dar, dar! Dar karštas vynas, židinys ir šurmulys! Mama su Elze pagamino panelę Morę, kurią vėliau ištiko galas... Sudegė netgi kryžius, ant kurio ji buvo pamauta. O šiaip diena buvo nuostabi, nors ir ne saulėta, bet oras geras, vaikai šlapi nuo sniego, suaugę šlapi nuo valgymo. Pasninkas labai į temą, su kuo save ir sveikinu.

Valentino diena ir aš

Teko man garbė gimti tokią dieną... O vardines švenčiu kovo 8... Taigi asmeninės šventės, kai kavinėse laisvai yra vietos, kai niekas nelaksto paklaikęs su gėlėm po miestą, kai vyrai nebučiuoja moterų - tokios neturiu :(. Bet ai, man gerai ir taip :) Taigi mano mažoji (6 m.) nupiešė man atviruką, apklijavo širdelėm ir parašė sveikinimą... Kaip nepažiūrėsi, rūpestingas vaikas, palinkėjo mamai nuo dūšios. Taigi, nuo šiol, eidama link savo gyvenimo galo, stengsiuos leisti laiką linksmai :). Beje, šį rytą pražydo vyšnios šakelė, kurią buvau nusiskinusi prieš kelias savaites. Tiesiai ant gimtadienio!

Lietiniai, įvairūs

Turėjau garbės ir malonumo ruošti šios dienos pietūs, nes man laisvadienis-mamadienis. Tad iš vakaro ir padirbėjau. Tiesa, pastaruoju metu mane kamuoja klausimas, kur dingsta mano laikas ir kodėl aš nespėju visko, ką susiplanuoju. Todėl ėmiau atsisakynėti tokių "laiko valgytojų" kaip feisbukas (facebook), visokie forumai ir pan. Dar feisbuke žaisdavau fermą, tai ėmiau ir ištryniau ją velniop. Televizoriaus atsisakiau jau prieš pusmetį. Ir atvirai pasakius, visai nepajutau jokio trūkumo. Dabar jo keliamas triukšmas ir reklamos mane tik erzina. O tas žinias ir informaciją, kurios man reikia ar įdomu, gaunu iš laikraščiu, interneto, knygų, filmų. Tiesa, dar man liko valgymo ir maisto ruošimo malonumas. Taigi iš vakaro prikepiau lietinių, pagal tokią tešlą: 4 kiaušiniai 200 g perpus miltų ir bulvių krakmolo 500 ml perpus pieno ir vandens 2 šaukštai aliejaus (aš naudoju graikinių riešutų, bet tiks kokį turite) žiupsnelis druskos, šaukštelis cukraus. Kiaušinius su druska ir cukrum šluotele paplakam, įmaišom sausus produktus, tada po truputį pilam skystus ir maišom. Tešlai leidžiam pastovėti pusvalandį, kad išbrinktų. Kepam plonus lietinius. Įdarus dariau tokius: 1. Vištienos 1 svogūną smulkiai sukapojam ir kepiname aliejuj. Per tą laiką vištienos mėsytę (galite naudoti file, krūtinėlę ar pan.) smulkiai susipjaustom ir įdedam prie svogūno. Kai mėsytė apkeps ir svogūnai bus minkšti, pridedam virtų ryžių. Proporcijos turėtų būti 50/50 ryžių su vištiena. Dar dėjau sambar masalos, druskos ir pipirų. Įdaras gaunasi birus, bet labai skanus. Nepamirškite, kad jis turėtų būti truputį sūresnis, nei kad valgytumėte atskirai, kadangi blynų įdaras turi būti ryškesnis ir sūresnis. Dedam ant lietinių ir gražiai sulankstome. 2. Varškės Varškės pokelį sumetam į kombainą, dedam 3 šaukštus cukraus, įtarkuojam citrinos žievelės, įpilame riebios grietinėlės. Išsukam su peilio antgaliu, kad gautųsi vientisa minkšta masė. Dedam į lietinius ir sulankstome. 3. Sūrio Lietinį blyną patepam nemažu šaukštu lydyto sūrelio, ant jo dedame gabalėlį fermentinio sūrio ir sulankstome. Nuotraukoje matote lietinius su vištiena, nes vaikai iš karto pageidavo juos valgyti.

Bandelės su bruknių uogiene

Na, su sinusito klausimu susidorojom, o kas gali patart, ką daryt su patempta plaštaka??? Matyt darbe betampydama sunkius segtuvus pasitempiau ir jau trečia diena silpnumas rankoje, net arbatos puodą sunku nulaikyti. Beje, tai įtakoja ir rašymą klaviatūra... Geriu magnį, tepuosi smirdančiu voltaren, įdomu, gal kas galėtų pasiūlyti kokių ekologiškesnių priemonių? Anyway, šitokie reikalai visai neįtakoja mano noro draugauti su virtuve. Ir šįvakar žiauriai užsimaniau išsikepti bandelių. Ne, tai visai nereiškia, kad man norėjosi valgyti bandeles... Tai tikrai reiškia tik kad man norėjosi jas KEPTI. Bet vieną suvalgiau - buvo labai mielutė. Labai džiugino tai, kad vaikai irgi kirto ir sakė "mmmmm"... Manau, dar kepsiu tikrai.

500 g miltų

200 ml pieno

50 g sviesto

20 g šviežių mielių

100 g cukraus

1 kiaušinis

Žiupsnelis druskos

Uogienė

Cukraus pudra papuošimui

1. Mieles su šaukšteliu cukraus sumaišome ir pastatome šiltai, kad šiek tiek suputotų.
2. Miltus persijojame, įberiame į juos druską.
3. Pieną pašildome su sviestu (neužviriname, bet kad sviestas ištirptų). Pienas negali būti šiltesnis nei 40 laipsnių, nes nužudys mieles.
4. Kiaušinį išplakame su likusiu cukrumi.
5. Viską gražiai sumaišome ir tešlą išminkome, kad būtų vienalytė.
6. Tešlą apdengiame ir pastatome šiltai, kad iškiltų (1,5-2 val.)
7. Tešlą padaliname į 18 gabalėlių. Suformuojame rutuliukus, tada juos suspaudžiame, kad gautųsi plokščias skritulys. Į jo vidurį dedame šaukštelį uogienės, kraštus apspaudžiame ir suformuojame rutuliuką. Rutuliukus dedame ant skardos (aš patiesiau kepimo popierių) ir dar kildiname (šįkart skubėjau, tai šį žingsnį praleidau, bet rezultatas nenukentėjo) apie pusvalandį.
8. Bandelių viršų aptepame pienu.
9. Kepame 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 min.
10. Iškepusias bandeles pabarstome cukraus pudra.

Šaltinis: www://whiteplate.blogspot.com

Sinusito žudymo technika ir padėka

Kokias geras dvi savaites galavausi sinusitu. Temperatūros neprilaikiau, tad į darbą pėdinau, tačiau savijauta nedžiugino. Antibijotikus toleruoju tik kritiniais atvejais, tad gydžiausi Gelomyrtol forte 4k dienoj. Ir kažkodėl šįkart man jis nelabai norėjo padėti. Dar naudojau bioptron, ~10-12 puodelių arbatos į dieną (tokių nemažų...), vilnones kojines, šiltą aprangą ir kt. Ir nieko :(.

Vieną dieną pasiskundžiau kolegei iš kito miesto ir ji man pasiūlė garintis su arbatmedžio aliejumi, t.y. į puodą su užvirusiu vandeniu įsilašinti 5-6 lašus arbatmedžio aliejaus ir virš jo pasigarinti (žinoma, dar užsimetus didelį rankšluostį ant galvos, kad garai nesisklaidytų į šonus). Man padėjo nerealiai, tiek sinusitui nelemtam, tiek kosuliui. Per pirmą vakarą pasigarinau 2 kart ir jau naktį buvo lengviau kvėpuoti ir tas baisus spaudimas galvoje sumažėjo.

Žodž, užsirašau, kad nepamirščiau ir AČIŪ, Viktorija!

Mano kūriniai

Pastaruoju metu labai mėgstu kabošonus ir siuvinėjimą. Tiesiog nerealiai atpalaiduoja! Iš kairės nuo viršaus: 1. Sagė - dovana sūnaus dainavimo mokytojai, kabošonas tvirtintas biseriu, karneolis 2, 3. Mano asmeninis žalias pakabukas. Kabošonas tvirtintas biseriu, biserio grandinėlė 4. Mano asmeninis pakabukas, swarovski kristalų gėlytė ir prailginimo detalė, apsiuvinėta biseriu 5. Sagė - kalėdų dovana sūnaus krikštamotei, biseris, akmuo 6, 7. Pakabukas- dovana sūnaus krikštamotei, kabošonas apsiuvinėtas biseriu, nerta grandinėlė 8. Pakabukas - dovana mamai, akmuo biseris, nerta grandinėlė

Tinginių lazanija

Šią savaitę vieną niūrų vakarą užsimaniau vakarienei kažko ne tokio jau ir lengvo pilveliui. Šaldytuvo turinys neįkvėpė kuliniariniams ieškojimams, nes visko buvo po truputį - galelis kumpio, šlakelis pieno, kampas sūrio... Taigi ir gavosi tinginių lazanija - greitai, nesudėtingai, bet skaniai! Namiškiai gyrė, vaikai valgė, tad ko daugiau norėti? Naudojau: 10 lazanijos lakštų (apvirti nereikia!) ~150-200 g tarkuoto fermentinio sūrio Raudonam padažui: 150 g kumpio 1 didelis svogūnas 1 morka 2 šaukštai pomidorų padažo (Kėdainių) Šiek tiek vandens, kad padažas būtų skystokas (gal apie pusę stiklinės) aliejus kepimui druskos, pipirų, prieskonių Pakepinam smulkiai supjaustytą svogūną, įdedam smulkiai sutarkuotą morką, kai suminkštės sudedam kumpį, supjaustytą kubeliais, pomidorų padažą, vandenį, pakaitinam. Beriam druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių. Aš naudojau santa marios viduržemio jūros žolelių mišinį, Baltam padažui 40 g sviesto 1 šaukštas miltų 2 stiklinės pieno druskos, pipirų, tarkuoto muškato riešuto Sviestą tirpdome prikaistuvyje ir suberiam į jį miltus. Šiek tiek maišydami pakaitinam. Tadapo truputį pilam pieną visąlaik maišydami. Beriam druską, pipirus, muškato riešutą. Užviręs padažas turėtų sutirštėti, bet nedaug - manasis buvo tikrai skystokas. Mat visas skystis po to susigeria į sausus lazanijos lakštus. Kepimo inde "surenkame" lazaniją. Indo dugną ištepiau alyvų aliejumi, tada padėjau 2 lakštus lazanijos. Ant jos užpyliau trečdalį balto padažo, pabėriau trečdalį sūrio. Ant jo dėjau dar du lazanijos lakštus, uždėjau pusę raudono padažo, tada vėl: lakštai-baltas padažas+sūris-lakštai-raudonas padažas-lakštai. Ant paskutinių lakštų pilame baltą padažą ir beriame sūrį, kuris kepdamas apskrus. Kadangi mano forma nevisai atitiko lazanijos lakštų dydžius ir liko iš kraštų šiek tiek vietos (gal po 1 cm tikrai), tai aš dar kliustelėjau 1/3 stiklinės vandens į šonus ir įstačiau kepti. 180 laipsnių ~35-40 min. Išėmus reiktų palaukti gal 10 minutėlių, kol visi skysčiai iki galo susigers, tada galima pjaustyti ir skanauti.

Vasiljevo paroda Vilniuje

Šiandien turėjau galimybę apsilankyti mados istoriko Aleksandro Vasiljevo parodoje. Ir kaip smagu, kadten leidžiama fotografuoti ;) nors ir be blykstės. Suknelės ir aksesuarai sužavėjo netgi labai, batelaičiai mažutėlyčiai (32 dydžio), mikroskopinės pirštinaitės, visokie kitokie niekučiai.. Baisiai jau trapios moterėlės buvo 19 amžiuje. O jau talijos... Ech, mūsų laikų moteriai reikėtų ne vieną šonkaulį nusioperuoti, kad įlysti į tokius apdarėlius. Ir jokie banginio ūsų korsetai nepadėtų, tik operacija! Labi didelį įspūdį padarė rankų darbo nėriniai. Kiek ten kruopštumo, kiek lengvumo! Kaip voratinkliai...

Bananiniai keksiukai su šokoladu

Prieš pat darbo galą alkanom akim pamačiau šiuos keksiukus. Kaip tik turėjau tris minkštus bananus ir plytelę šokolado. Pasidaro super greitai, iškepa taip pat greitai, kaip ir pasidaro :). Minkštučiai, puručiai! Tiesa, paragavau tik kąsnelį, nes mol vakare nevalgau, bet vis tiek autoritetingai galiu pasakyti, kad verta išsikepti. Receptas iš štai čia. Pakartosiu su minimaliom redakcijom:

1 stiklinė miltų 1/2 stiklinės rupių miltų (ekstra) 1/3 stiklinės cukraus 1 arb. š. kepimo miltelių 1 arb. š. sodos 1 arb. š. cinamono

1 stiklinė trintų bananų ( apie 2,5 bananus ) 1 didelis kiaušinis 110 g margarino kepiniams 1/4 stiklinės pasukų/kefyro 1 arb. š. vanilės ekstrakto 1/4 stiklinės medaus 1 sulaužytas mažais gabaliukais pieniškas šokoladas

2 valg. š. cukraus 1/4 arb. š. cinamono

Orkaitę įkaitinam iki 180C. Keksiukų formeles iškloti formelėmis/patepti riebalais. Dubenyje sumaišyti miltus, rupius miltus, cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir cinamoną. Kitame dubenyje sumaišyti bananus, kiaušinį, ištirpintą margariną. Supilti pasukas, vanilę, medų ir išmaišyti. Atsargiai į bananų masę įmaišyti miltų masę. Įmaišyti šokoladą. Kiekvieną formelę pripildyti tešlos (3/4 tūrio). Viršų lengvai apibarstyti cukraus ir cinamono mišiniu bei pašauti į orkaitę. Kepti apie 15-20 min. Man išėjo 16 vnt. Beje, viršaus nebarsčiau prieš kepimą. Iškepusius pabarsčiau cukraus pudra su truputėliu cinamono.