Besišypsančios ketvirtadienio bandelės

Dukra pirmadienį pareiškė man: mama, namie tiek daug uogienių, kodėl tu neiškepi man bandelių su uogiene??? Klausimas labai konkretus ir labai kstati (į temą), taip sakant... Iš tiesų, kiba man sunku? Tai kad ne. Todėl ketvirtadienį (anksčiau neišėjo: antradienį buvo dantistė, trečiadienį mano dvasinio tobulėjimo kursai) susiradau receptą šiokį tokį ir, grįžusi iš darbo, užmaišiau tešlą. Pastaruoju metu man labai pradėjo patikti mielinės tešlos ir žaidimas su jomis. Geras jausmas, kai minkai, minkai, minkai (mintyse skaičiuodama deginamas kalorijas) ir ji tampa tokia elastinga, graži, blizganti. Po to vis maga prieiti ir, pakėlus užklotą, žvilgtelti, kiek ji pakilo. Jei daug - taip gera palieka... :) Va, ypač šitos tešlos atžvilgiu: ji atrodė tokia gal ciut per kieta bandutėms, o pasirodo pats tas - nuostabiai pakilo ir bandelės gavosi tikrai purios ir minkštos. Tik nežinau kokio sąmonės užtemimo vedama aš padariau jas kaip pyragiukus, kurie kepant išsišiepė. Tačiau kadangi uogienė buvo tiršta - ji neištekėjo, o tiesiog pasirodė ir sau gulėjo tarp dviejų bandelės kraštų ir gerai jautėsi (tik tol, kol nepakliuvo į akis alkaniems namiškiams - na taip jai ir reikia!)

Tešla:
500 g miltų
75 g cukraus
žiupsnelis druskos
250 ml pieno
1 šaukštas grietinės
30 g šviežių mielių

Įdarui: uogienė ar saldi varškė, ar nutella, kaip tik norisi.

Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame keletui minučių. Pieną pašildome (pirštas įkištas į jį turi nejausti karščio, o tik ciut šiltumą), į pieną sudedam viską, kas liko, padarom duobutę, į kurią įpilam mieles ir maišom šaukštu. Kai viskas šiek tiek išsimaišo, minkome rankomis. Reikėtų padirbėti bent penketą minučių, tada tešla bus elastinga ir vientisa. Paliekam tešlą šiltai pakilti, pabarstę ją miltais ir uždengę.

Man užteko 40 min., ji buvo pakilusi dvigubai. Tešlą iškočiojame ir išpjaustome skrituliukus. Ant jų dedame uogienę ir apspaudžiame kraštus. Tada galima tarp rankų suvolioti į bandelę ir ją dėti sujungimu į apačią, tada neturėtų nusišypsoti, kaip padarė manosios. Padarytas bandeles paliekam 20-30 min. iškilti, tada patepam kiaušinio plakiniu, pabarstom cukrum ir 10-15 min. kepame 220 C įkaitintoje orkaitėje. Labai skanu, jau beveik neliko! :)

Naujoji Beatos knyga - jau pas mane rankose

Šiandien knygynuose pasirodė naujoji Beatos Nicholson knyga "Metai Beatos virtuvėje". Kaina apie 60 Lt (Baltų lankų knygyne 59.73 Lt). Receptų n ir plius dar keli, t.y. tikrai daug. Jei būti išsamiai, knygą sudaro 367 puslapiai, kuriuose daug puikių nuotraukų: šeimynykščių, draugų, patiekalų, švenčių ir pasibuvimų. Kaip ir pirmoje knygoje, visos nuotraukos išsiskiria savo šiltumu ir jaukumu. Turinyje daug švenčių: gimtadieniai, kalėdos, velykos netgi joninės! Kaip ir turėtų būti aišku, kiekvienoje šventėje yra atitinkamas meniu, ir jame galima rasti puikiausių receptų bet kuriam dienos metui ;). Manau, tiek užteks, nes reikia ją nusipirkti, kad sužinotum ir pamatytum visą tą gėrį. Labiausiai man patiko mano sūnaus reakcija. Mama, sako jis, tu taip skaniai gamini, nes tu perki Beatos knygas ir todėl, kad gamini su meile :). Vat prašom ir du svarbiausi ingridientai ;)

Breakfast at Tiffany's

Užbaigiau Mad Men antrąjį sezoną ir kol nepradėjau trečiojo, pažiūrėjau Breakfast at Tiffany‘s. Nebuvau mačius iki šiol, deja.

Filmas statytas 1961 metais, laimėjęs du Oskarus, nominuotas dar krūvai Oskarų ir kitokių nominacijų. Nors filmas absoliuti klasika, IMDB vertinimas tik 7,8/10. Vienok, jei toks filmas kaip Back to the Future reitinguojamas 8,4/10, tai balai gal nėra pats svarbiausias kriterijus.

Audrey Hepburn jau buvo laimėjusi Oskarą 1953 metais (filmas Roman Holiday), vienok jos dažniausiai minimas vaidmuo yra būtent Breakfast at Tiffany‘s. Veiksmas vyksta New York‘e, Manhattan‘e.

Lieknutė iki negalėjimo, naivi iki dar didesnio negalėjimo, filme ji tokia na lengvas salonų ir vakarėlių pūkelis. Mergužėlės tikslas susirasti turtingą vyrą, todėl jos galvoje pilnas sąrašas turtingiausių vyrų. Ir netgi sureitinguotų pagal metus (mažiau nei 50 m. – jau gerai). O mieliausia vieta pasaulyje jai – Tiffany‘s parduotuvė. Akivaizdu kodėl: ten prabanga, ramus ir sotus brilikais žvilgantis gyvenimas. Tiesa, nežiūrint viso jos naivumo, namų darbus ji daro puikiai: jei kabina kokį turtuolį, apsiskaito apie jo šalį ar net mokosi kalbos – pavydėtinas rūpestingumas ir kryptingas tikslo siekimas. O šiaip stengiasi prie nieko neprisirišti ir niekam neįsipareigoti. Netgi katė, kurią ji laiko, neturi vardo, nes kam to reik, būtų skaudu palikti pavadintą katę, o noname katei turėtų būti tas pats...

Visa intriga prasideda, kai į šalimais esantį butą įsikelia gražuolis rašytojas blondinas. Na kartais sušelpiamas turtingų moterų, bo gi iš meno nepragyvensi, ypač jei nesi dar žymus ir skaitomas. Jis tiesiog užburiamas merginos grožio, šarmo ir kitų pliusų, kokius ji tik ten turi. Kas toliau – jau nepasakosiu, nes nebebus įdomu.

Sužavėjo vienas komiškas personažas – merginos viršutinis kaimynas, kurį jinai erzindavo skambindama jam, kad atidarytų laukujes duris, mat ji niekada neturėdavo raktų. Natūralu, tokia išsiblaškiusi, ji juos amžinai pamesdavo. Ir mėgaudavosi kaimyno nepasitenkinimu, tarsi žaidimu. Kaimynas toks stilizuotas sutirštintas azijietis, besižavintis ja kaip gražia moterimi, ir nekenčiantis už trukdymą. Bet jų santykis labai žavus ir spalvingas ;).

Tiesiog pažiūrėkit ;)

Duona, kepta duonkepėje

Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Turbūt prieš pusantro, ar gal net du mėnesius, nusipirkau savo išsvajotą duonkepę. Ir ką... Po keleto "puikių" bandymų man ėmė atrodyti, kad aš niekam tikusi virtuvėje. Na negi taip gali būti? Čia gi tik miltai, vanduo, cukrus, druska ir mielės. Kiba aš jau visai kvaila... Pasirodo, net ir tokiame paprastume turi būti kažkokia super proporcija - ir tada pavyks! Pavyko... Na ne iš vienuolikto karto, kaip poniai Lemurkai, bet iš kokio 5 ar 6-o. Ačiū, Lemurka, tavo receptas man suveikė ir aš atgavau šiek tiek prarasto pasitikėjimo savimi... Tiesiog pateikiu receptą, jei kas turi panašių problemų - go ahead, pabandykit šitą variantą! 270 ml drungno vandens 2 a.š. cukraus 1 a.š. druskos 1.5 š. alyvuogių aliejaus (galima pilti kokio kvapnaus - pvz. kanapių arba moliūgų sėklų) 560 g. miltų (naudojau kvietinius, pirktus malūne, apie kurį rašiau anksčiau) 1 a.š. Fermipan sausų mielių (supyliau visą pokelį - 11 g) Viską šita tvarka sudedame į duonkepę, pasirenkame atitinkamą jos programą ir įjungiame. (Manosios Moulinex 4 programa, 1 kg kepalui). Po trijų + val. namai nuostabiai pakvimpa ir galima gardžiuotis šilta šviesia duona, užsitepti sviesteliu, kuris nuostabiai aptirpsta ir valgyti. Ir beje - labai skani traški plutelė!

Improvizacija pagal Brownies for Dolce & Gabbana

Cafe Fernando sukūrė Brownies for Dolce & Gabbana. Idėja man žiauriai patiko - mados atspindžiai virtuvėje, kodėl gi ne? Kaip tik namuose buvo proga tortui, ja pasinaudojusi, įsigijau 4 plyteles šokolado ir nutariau paeksperimentuoti. Teisybę pasakius, ta dekoro dalis mane beveik nužudė, išsišokoladavusi iki ausų, praktiškai pasiutus nuo namiškių klausimų, ką aš čia darau, negalėdama prie nieko prisiliesti rudai išmozotais pirštais, kamavausi gerą pusvalandį - tiek, kiek reikėjo pyragui iškepti. Indų plovimas ir stalų valymas užėmė po to ciut ne tiek pat, kiek visas menas. Na, matyt reikia dar gerai apgalvoti, kaip technologiškai tą dekorą padaryti. Konditerinis švirkštas nepadėjo, šaukštas irgi ne, maišelio neturėjau. Bet rezultatas buvo gražus. Foto nekokios, nes puošiau prieš pat sėdant prie stalo, fotografavau irgi tuo pat metu, tai skubėjau nerealiai. Tiesa, skanu buvo irgi nerealiai!

Receptas:

300 g šokolado su dideliu kiekiu kakavos (aš naudojau naująjį 65 proc. kakavos Karūnos šokoladą)

150 g sviesto

105 g miltų

5 kiaušiniai

35 g nesaldintos geros kokybės kakavos

1/2 šaukštelio druskos

300 g cukraus

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

vanilės esencija

Sviestą su šokoladu tirpiname Marytės vonelėje (Bain Marie), t.y. vieną puodą įstačius į kitą su karštu vandeniu ir kaitinant ant mažos ugnies. Kaitinant reikia vis pamaišyti. Kai sviestas su šokoladu susijungs ir bus ištirpusi beigi vienalytė masė, puodą nukeliam ir atidedam pravėsti. Per tą laiką kiaušinius su cukrumi plakame iki purumo. Trynių nuo baltymų atskirti nereikia - plakame kartu. Persijojame miltus su kakava ir kepimo milteliais. Į kiaušinių masę sudedame šokoladą su sviestu bei vanilės ekstraktą, išsukame. Sudedame sausus produktus (miltus, kakavą, kep. miltelius, druską), išmaišome. Pyrago masę sudedame į kepimo formą ir kišame į orkaitę, įkaitintą iki 175 laipsnių. Kepame 30 min. Kai pyragas atvės, dedame šaldytuvan. Bent jau pusvalandžiui...

Originaliame recepte pyrago viršui buvo naudojamas lazdyno riešutų sviestas, tačiau aš išplakiau 250 ml grietinėlės ir ją užtepiau ant pyrago. O ant pačio viršaus dėjau tą šokoladinį dekorą, kurį bedarant lengvai prakeikiau :).

Taigi, dekoras:

Plytelę to paties 65 proc. kakavos šokolado ištirpiname marytės vonelėje ir ant sviestinio popieriaus kokiu nors būdu darome kringielius. Mano kringielių spindulys buvo apgalvotai mažesnis nei pyrago dydis, nes man taip norėjosi. O gal dėl to, kad dalis šokolado išbėgo kažkur pro marytės vonelę į apatinį puodą... O gal todėl, kad išsimozojau visa juo, ir jo liko gerokai mažiau??? Bet kuriuo atveju, reikia turėti omeny, kad šokolado kaukės yra gerai, mol oda gražesnė ar kažką.. Nesvarbu, kad procese atrodo kaip hm... išsiš***...

Taigi, padarome kringielius ir visą tą popierių su menu kišame į kamerą, turint galvoje, kad reikia paguldyti lygiai, nes jei bus nelygu, tai ir dekoras bus išsiklaipęs. Kameroj palaikyti užtenka 15 min., po to jis labai gražiai ir nesutrūkdamas nusilupa ir pasideda ant torto.

Tiesa, kaip pjaustyti tortą, kad dekoras gražiai lūžtų - neturiu minčių. Bandžiau ir super aštriu peiliu, ir pakaitintu peiliu, nieko gero.... Vis tiek įsispaudžia į grietinėlę ir bile kaip lūžinėja. Tai tiek vat... Sėkmės tiems, kas bandys. O šiaip, afigenai šokoladinis skonis, toks turtingas šokoladu šokoladinis šokoladtortis. Rekomenduoju!

Apie laukimą

Taip smagu kai vaikystėje skaitytos knygos vėl grįžta ant mano stalo - dabar aš jas skaitau vaikams. Ir būna toookių atradimų! Kaip kad šis iš "Mažojo princo", kuriame lapė pasakoja apie laukimą, jau taip griebia už dūšios, kad net suspaudžia. Ir tai yra tiesa ir gėris. Tiek apie vaiko širdelę, tiek suaugusio. P.S. ir todėl aš baisiai nemėgstu, kai žmonės vėluoja. Ar kai atšaukia susitikimus paskutinę akimirką, o gal netgi priešpaskutinę...

Helovynas

Paminėjom Helovyną vakar. Sugalvojau, kad šįmet turiu vaikams ir sau padaryti šventę ir padariau. Ha, šiandien galvą skauda.. Matyt buvo neblogai, meniu puošė tokie patiekalai, kaip želė su kirminais, kruvinieji piršteliai, kiaušiniai su vorais, mumijos ir žinoma lauke degė skaptuotas moliūgas. Namai irgi buvo lengvai papuošti...