Ši naktis buvo keista... Nubudau galvodama, kad kažkas lūžta - garsas buvo keistas, pamaniau mano francūzką balkonėlį velnias griebia. Bet iš miegų pasikėlus tokia vizija gal ir gali sušvisti, realiai pamąsčius nutariau, kad nesąmonė ir vėl užsnūdau. Po kiek laiko mane vėl pažadino kažkoks garsas, kitoks ir ne toks grėsmingas, bet vis tiek neįprastas. Pajutau, kad esu ne viena - kažkoks neįprastas šešėlis tūnojo palei mano makijažo ir kosmetikos stalelį... Įsidrąsinau ir uždegiau šviesą. Jis žiūrėjo į mane, o aš į jį... Pilkas, gauruotas ir blizgančiom akim... KATINAS. Nereik nė sakyti, kad katino aš neturiu ir nelaikau. Svetimas, nepažįstamas katinas tūnojo ant mano visų lūpdažių, kremų, šešėlių ir kitų grožio priemonių ir žiūrėjo į mane nekaltai. Aj tiesa, man tik taip pasirodė, kad nekaltai, mat kai priėjau, jis ėmė šnypšti, tada šoko vartydamas buteliukus ir palindo po užuolaida. Pakėliau užuolaidą ir norėjau atidaryti langą, o jis vėl spruko ant mano stalelio, nuversdamas dar kokius 5 buteliukus. Atidariau langą ir puoliau vytis: mintis, kad jis palįs po mano lovą ir aš jo iš ten negalėsiu iškrapštyti, visai manęs nedžiugino. Dar gerai pažaidus gaudynių, katins patins iššoko per antro aukšto langą ir dingo tamsoje. Nakčia man dar rodėsi, kad jis baladojasi ant stogo - nežinau ar tai mano vaizduotės vaisius, ar tikrai taip ir buvo, bet užmigt laiko prireikė nemažai... Ir niekaip nesuprantu, kaip jis ten atsirado: langas buvo atidarytas tik truputuką: na kai apačia uždaryta, o viršuj truputį atsilenkia, kažkaip visai nepanašu, kad jis per ten būtų įsispraudęs, bet kito jo atsiradimo būdo nesugalvojau - durys juk buvo uždarytos.
Po šitos baisios istorijos, tegu būna geras pyragas. Jurga, paskolinusi man Sweet Life in Paris ir iškepusi iš tos knygos anyžių pyragą, įkvėpė ir mane. Anyžių bei anyžių likerio neturėjau, pyrago norėjau, todėl gavosi klevų sulos sirupo pyragas, bet labai labai skanus.
"Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm):
3/4 a.š. maltų anyžių (nedėjau)
175 g miltų (405D)
60 g migdolų miltų*
1 1/2 a. š. kepimo miltelių
1/4 a. š. druskos
120 g sviesto (82%)
180 g cukraus
2 kiaušiniai (L dydžio)
60 ml pieno
60 ml anyžių likerio** (pyliau klevų sulos sirupą)
1 apelsino žievelė
Glaistas (glaistą dariau taip: 0,5 stiklinės cukraus pudros, šaukštas klevų sulos sirupo ir truputukas vandens ir aptepiau viršų, nebadžiau pyrago)
3 a. š. cukraus
50 ml anyžių likerio
1. Anyžius, miltus, migdolų miltus, kepimo miltelius ir druską gerai permaišome dubenyje su šluotele. Sausas mišinys paruoštas.
2. Cukrų su sviestu išsukame iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.
3. Apelsiną labai gerai nuplauname ir nutarkuojame žievelę be baltosios dalies.
4. Sumaišome pieną, anyžių likerį ir apelsinų žievelę.
5. Į sviesto/cukraus/kiaušinių masę suberiame pusę sauso mišinio. Gerai išmaišome.
6. Supilame pieną su anyžių likeriu. Išmaišome.
7. Ir suberiame likusį sausą mišinį. Gerai išmaišome. Supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
8. Kepame 175 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių.
9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame pyragui atvėsti 30 minučių. Išimame iš kepimo formos. Nuimame popierių.
10. Sumaišome likerį su cukrumi. Cukrus neturi ištirpti. Tiesiog suberkit ir kelis kartus permaišykit.
11. Pyragą subadome mediniu pagaliuku (50 kartų - mhm... taip knygoj parašyta) ir tepame likerį su šepetėliu ant pyrago viršaus, taip pat ir šonų nepamirštam. Turit sutepti visą likerį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą