Šiandien maisto tinklaraštininkai susirinko Vilniuje, gruzinų restorane Genacvale. Nors nuorodos į jį nuo kelio nėra, Jūs tiesiog už Valakampių tilto sukite į pirmą posūkį į miškelį ir važiuodami truputį vingiuotu keliu tikrai atsimušite į restoraną.
Kai tik atvažiavome ėmė stipriai lyti, todėl pasimėgauti terasa su vaizdu į upę nepasisekė, bet ir pačiame restorane labai jauku, miela ir, svarbiausia, svetinga. Kaip pats restorano šeimininkas David sakė: "mes nevartojame žodžio klientai ir jo nemėgstame, ateinantys pas mus yra svečiai ir mes juos taip ir priimame". David pasakojo, kad nors jie dirba tik nuo lapkričio mėn., jie jau turi pastovių lankytojų, kurie vis sugrįžta pas juos, taip pat tokių, kurie pas juos susipažįsta ir bendrauja toliau, mat bendravimas ir maistas, maistas ir vynas, meilė geram maistui - viskas čia yra.
Tiesa, mes ne tik skanavome restorano patiekalus, bet ir gėrėme "Borjomi", nes būtent "Borjomi" buvo mūsų susitikimo iniciatorius. Mums pasakojo, kad šis Gruzijos vanduo yra bikarbonatinis mineralinis vanduo. Jis mažina skrandžio rūgštingumą, tad teigiamai veikia visą virškinimo sistemą. Jame yra padidintas natrio, kalio, chloro, bikarbonatų kiekis bei pakankamas kalcio, magnio bei sulfatų kiekis.
Sako, kad šis vanduo puikiai tinka pagirioms - t.y. sumažina nesmagius pojūčius po alkoholio padauginimo. Beje, vienas šio vandens ypatumų - tai, kad per 122 metus šio vandens kokybė ir skonis visai nepakito. O atsirado jis, anot legendos, kai medžioklės metu pašautas jaunas elnias įšoko į šaltinį ir kitame jo krante iššoko visai sveikas. Stebuklo apakinti medžiotojai papasakojo savo vadui apie šį reginį ir gandas apie tai pasklido plačiai, o elnias tapo Gruzijos kalnuose trykštančio vandens švaros ir gydymo simboliu. Elnio simbolis iki šiol puošia "Borjomi" vandens buteliuką.
Tiesa, esu girdėjusi, kad "Borjomi" dėl stiprios mineralizacijos negalima gerti pastoviai, tačiau "Borjomi" atstovai paneigė šitą faktą, tačiau paminėjo, kad dėl floro kiekio šiame mineraliniame vandenyje vaikams iki 7 m. nederėtų daug jo vartoti. Išties vanduo savotiško skonio, sūrokas ir mano vaikai juo nesusižavėjo, o aš pati neturiu nieko prieš. O jau pagirioms - tai būtinai pabandysiu.
Tai pat, tokios sudėties vanduo gerina skrandžio evakuaciją ir taip sumažina pilnumo jausmą, gerina žarnų sekrecinę ir motorinę funkcijas, padeda įsisavinti mikro ir makro elementus.
Restorano, kuris mus širdingai priėmė, šeimininkas pasakojo, kad maistas pas juos gaminamas tik svečiui užsakius, tad jo tenka šiek tiek palaukti. Naudojami kiek įmanoma sveikesni produktai, kadangi kai kurių tikrai neįmanoma gauti Lietuvoje, tarkim specifinių sūrių, todėl sūrį restorano virtuvė gamina pati - jį mums atnešė degustuoti įvairiuose pavidaluose: šviežią, užkeptą su šampinjonais, vėrinukus su sūriu bei kaip Chacapuri įdarą.
Kadangi pati esu nekart dariusi Chacapuri, tai daug apie jį diskutavome su šeimininku David. Pasirodo aš kepu klasikinį variantą, o jie savo virtuvėje gamina net 4 skirtingus variantus, kurie kilę iš įvairių Gruzijos regionų. Beje, aš dedu daug žolelių į įdarą (ypač kinzos), bet klasikiniame variante yra tik tešla ir sūris. Taip pat, restoranas kepa savo duonelę, kurios labai traški apačia ir purus minkštas vidus.
Bet tai dėl ko verta ten apsilankyti, tai ne tik Chacapuri, bet nuostabus šašlykas! Tokio skanaus nesu valgiusi niekur. Nors pati ir marinuoju, ir kepu šašlykus, bet niekada dar taip skaniai nepavyko. Išklausinėjome, mėsa buvo ruošta su baltu vynu, įdėjus šiek tiek kvepiančių pipirų ir vos vos lauro lapų.
Šašlykas buvo patiektas su nuostabiais namų gamybos padažais: adžika ir tkemali (slyvų padažas). Kartojau aš tą šašlyką, nes atsiplėšti neįmanoma. The food to die for, really.
Finale, turėjome galimybę išmokti baklažanų užkandžio su graikiškais riešutais gaminimo būdą. Baklažano riekelės apkepamos ir tada sutepamos paruošta graikiškų riešutų mase, kuri susideda iš maltų graikiškų riešutų, keptų svogūnų, česnako, karšto vandens bei prieskonių: chmeli sumeli, kalendros, šafrano, druskos, raudonojo baziliko. Šituo pagardu apteptas baklažanas apibarstomas granatų sėklomis. Pasakiškai skanu.
Desertas: Rojaus obuolys. Keptas obuolys, įdarytas graikiškais riešutais, razinomis ir kremu.
Ačiū Borjomi ir Genacvale už pakvietimą ir svetingą priėmimą!
Viskas. Dabar jau teks važiuoti. Skamba ir atrodo - klasiškai.
AtsakytiPanaikintinu pilna burna seilių... ech kaip buvo skanu :)
AtsakytiPanaikintiNorėčiau ten sugrįžti kada nors :) nes jau pasiilgau tų skonių :)
AtsakytiPanaikintihttp://www.laukineszasys.lt/apzvalgos/genacvale-ne-visai-ta-gruzija-prie-valakampiu-tilto/
AtsakytiPanaikintibuvau, nieko ypatingo. kainos dideles. valgem skirtingus patiekalus kad paragauti, jokio yspudzio, skonyje ir pan, pomidoru padazas buvo suruges ir tt. nevaziuosiu ir nerekomenduosiu.
AtsakytiPanaikintiGeras, įdomus restoranas. Šiaip gruziniškas maistas atrodo gana sunkus ir sunkiai virškinimas, tai galbūt neatsitiktinumas, kad gruzinai turi gerą ir mineralinį vandenį :)
AtsakytiPanaikinti