Braškės su pipirais: Expo 2015 - vieta, kur šalys turi pasirodyti geriausiai

Šis įrašas apie Expo 2015 – parodą, kurioje daugiau nei 100 šalių pristato save maisto tema. Teko ir man apsilankyti Milane ir apeiti šiek tiek parodos – šiek tiek, nes jos mastai didžiuliai, pamatyti kiekvieną paviljoną neužtektų ir savaitės laiko. Juolab pačiuose populiariausiuose reikia ir eilėse pastovėti. Beje, galvojau, kad ragausiu pasaulį parodoje, tačiau teko nusivilti – niekas niekur nevaišino, na beveik niekur. Išimtis buvo kumysas Kazachstano paviljone ir šokoladas Belgijos paviljone, na dar ir netyčia papuoliau į vieną degustaciją. Bet apie viską po truputį ir su nuotraukom.

Iš tiesų pati Expo 2015 paroda yra 184 dienas (nuo gegužės iki lapkričio) trunkantis renginys, kuriame šalys pristato savo kultūrą, mokslą, tradicijas, maistą – mat parodos tema ir šūkis yra „Feeding the Planet, Energy for Life. Food“. Jei parodoje būsite tik vieną dieną, geriausia iškart susidaryti sąrašą, kurių šalių paviljonus būtinai reikia pamatyti, nes pėsčiomis kulniuojant per milžinišką parodos plotą, vien ėjimui tenka praleisti milžinišką kiekį laiko. Beje, reikia nepamiršti, kad į parodą patekti taip pat laukia eilė ir patikra kaip lėktuve – su visais skaneriais ir daiktų tikrinimais.

Ką gi pamačiau aš? Kadangi mano buvimas parodoje buvo susijęs su darbu Lietuvos paviljone, laiko nuo darbo liko ne tiek ir daug. Šis mano reportažas yra niekaip su darbo funkcijomis nesusijęs, o laikas, skirtas kitų paviljonų lankymui, buvo po darbo valandų. Tad čia išreikšta nuomonė yra tik mano asmeninė.

Visų pirma, verta pamatyti Kazachstano stendą – jis gan arti nuo parodos įėjimo, o prie jo visada būna eilės, tad geriausia skubėti ir būti pirmame sraute, kuris ten pateks. Išties, kai kurios šalys protingai kiekvieną lankytoją priverstinai „pamaitindavo“ savo informacija. Taip elgėsi ir Kazachstanas, t.y. surenka srautą žmonių (30-50 galvų), suleidžia juos į pirmąją salę, uždaro duris ir niekur tu iš ten neištrūksi, kol tau privalomos programos neparodys ir neatidarys kitų durų. Tad pas juos pirmoje salėje gali pamatyti įspūdingą filmą apie Kazachstano istoriją, meistriškai sujungtą su gyvu paišymu smėliu. Antroje salėje – didžiulis 3D kino teatras, kuriame ir kėdės sukinėjasi pagal filmą. Toliau jau ekspozicija su baseinu pilnu gyvų eršketų, kumyso degustacija ir kitais dalykais. Įspūdingai padirbėta – o už dviejų metų (2017) Astanoje bus Expo apie ateities energetiką, tad tikėtina, kad bus tikrai didelis VOW.

Kitas vertas dėmesio paviljonas – Jungtinių Arabų Emyratų. Paviljonas, sukonstruotas kaip 12 metrų aukščio smėlio kopos, su įspūdinga ekspozicija ir privalomu filmu apie šalies istoriją, kylančius iššūkius ir maisto kaip ištekliaus mažėjimą. Tokia pačia tematika, tik daug konceptualiau, veikia ir Šveicarijos paviljonas. Šalis pasistatė keturių aukštų pastatą, prikimšo jį visą Alpių druskos, Nescafe, vandens, kuriuos paviljono lankytojai gali imti ir neštis. „Imk kiek nori, bet palik kitam“ – sako jie, juk maisto pasaulyje mažėja. Kuo daugiau žmonės išsineš, tuo mažiau liks kitiems, o iki parodos pabaigos, šveicarai neketina papildyti pastato, matyt pabaigoje jis stovės tuščias ir liūdnas.

Verta apsilankyti Vokietijos paviljone - įeinant gauni tokią perpus sulektą kartono lapą su pritvirtintu popieriumi viduje, kuris pasirodo kažkokiomis magiškomis technologijomis tampa tavo planšete ar kažkuo panašiu. Nesupratau, kaip tai veikia, bet buvo labai įdomu. Tą kortelę laikai atverstą ties pažymėtu daiktu ir joje užsidega informacija, kurią gali naršyti visaip tą kartoną pasukdamas.

Apie Lietuvos paviljoną. Liūdna, bet, man rodos, mes niekada neišlipsime iš drovios agrarinės šalies įvaizdžio. Kaip visada, viskas drovu, kuklu, jokiu išskirtinumu pasigirti nepavyksta. Ir be abejo, tie patys „Berneliai“ su savo tradiciniu maistu, jokių net užuomazgų, kad Lietuvoje yra puikaus maisto, ingredientų, išmanių šefų, patiekalų, prilygstančių sukurtiems šefų iš stiprių Europoms šalių. Tiesa, kava pas juos buvo dieviška, bet vėlgi – aparatus ir kavą jie ėmė iš Italijos. Iš esmės, man šiek tiek buvo gėda. Ach, galiu pagirti tik už tai, kad gidus turėjome vietinius, t.y. lietuvius, kurių dauguma mokėjo itališkai. Kitos šalys daugiausia samdė italus ir apmokė juos pristatyti save – deja, net arabų paviljone lankytojus pasitinka vietiniai italai, bet argi jie gali tikrai reprezentuoti šalį? Keista, bet anglų kalbos parodoje ne tiek ir daug, vyrauja italų, italų, italų!

Visa kita nuotraukose ir jų komentaruose.

Lietuvos paviljonas:

Lietuvos paviljonas

Vytauto Karčiausko "Lašas" - turbūt populiariausia Lietuvos paviljono vieta

Lietuvos paviljone eksponuojamos Ramūno Danisevičiaus nuotraukos (užskaitau!)

Lietuvos paviljono baltoji - ateities - salė

Lietuvos paviljono tamsioji - praeities - salė su interaktyviais ekranais

Parodos pabaigos net nesimato - gerai, kad pagrindinis kelias dengtas, nes saulės kepiname kelyje galima ir nusilpti

Eilė prie Brazilijos paviljono (neapsilankiau, visada buvo eilės)

Vietnamo paviljonas

Bangladešo paviljonas

Labai šviesus Korėjos paviljonas

Nepamenu kur, tačiau tas pats lašo motyvas, kaip ir Lietuvos paviljone

Kai kurie atsivežė didžiulius robotus

Ir rodė su jais išmanius maisto vaizdus

Puodynės dugnais į viršų ir jose projektuojami patiekalai

Kitoks būdas parodyti civilizacijos išdavas

Kinijos paviljono išorė

Urugvajus pasipuošė malkomis

Pavalgyti Expo brangoka, šitas hamburgeris paprastam lankytojui kainuoja 10€

Vietnamo paviljonas iš išorės rudas ir medinis...

o viduje labai spalvingas ir su nacionaliniais šokiais

Belgijos paviljonas buvo labai apie šokoladą

Šokolado meistras su užburiančia šypsena. Norėjau jį dar kart aplankyti, bet nespėjau

Belgijos juvelyrikos menas - čili pipirų apyrankė

Koljė su kavos puodeliu

Smidrų karūna

Austrių kolje

Nepalo paviljono dalis - paviljonas buvo tuščias, jame tik pastatyta didžiulė aukų dėžė žemės drebėjimų nuniokotai šaliai. Teisinga!

Aš Nepalo paviljone

Čekų paviljonas - populiarus tuo, kad jame buvo galima atsigaivinti. Labai protingas sprendimas.

Batai Expo suvenyrų parduotuvėje. Gaila nepirkau, nes buvo tokie pobrangiai...

Jungtinių Arabų Emyratų paviljonas. Tądien nepatekom, nes tie visi besiburiuojantys, tai apsauginiai ar kažkas panašaus, nes jame nuo ryto lankėsi svarbi šalies delegacija ir paprastų lankytojų neleido.