Grybai dygsta, ruduo prasideda

Šeštadienį pasprukau nuo šeimynykščių ir praleidau dvi nuostabias valandas miške. Galvą išvėdinau kaip reikiant :). Voveraičių gyvas velnias! Na tos kur nuotraukoj surinktos sekmadienį, šeštadieninių nespėjau nufotografuoti, jos beje jau ir sukonsumuotos - su apsilaižymu! Bet radau ir du baravykus - vieną sveiką (žr. foto), kitą pakirmijusį (nenusipelnė kadro, niekšas). Visai linksmai aš šitą iš nuotraukos radau - rinkau voveraites sau ramiai paskendusi mintyse, staiga girdžiu kažkoks dieds rėkia: ką ponia randat? Paaiškinau, kad voveraites. Anas baisulingu balsu apgailestavo, kad irgi tik voveraitės ir nė vieno baravyko, nu nė vienutėlio. Iš tolo paguodžiau, kad neturiu irgi. Nė vieno. Apsiramino ir nuėjo savo keliu. O aš besukdama ratus atėjau ton vieton, iš kur anas rėkavo (miške nepasiklystu, labai man gerai su orientacija. miške turiu omeny... urbanistiniame variante nelabai), matau - dieds žioplas nepastebėjo voveraičių kelių. Pritūpiau, renku, dairaus aplink - žiū gi po žolėm nuostabus baravykas sudygęs. Nebūčiau pritūpus, tikrai nepamatyčiau :). Bet kuriuo atveju, mielieji, ruduo atėjo. Deja deja...