Interjeras labai šviesus ir jaukus, visiškai skandinaviškas, - man labai patiko šviestuvai, kurie reguliuojasi ir stumdosi kaip reikia - jei staliukai perstumdomi, padaryti tinkamą apšvietimą virš jų - vieni niekai.
Personalas labai mandagus ir paslaugus ir visai nėra to perdėto primygtinio dėmesio, kaip kartais pasitaiko. Šiek tiek iš vėžių išmuša kai pasitinkanti padavėja pasiūlo paimti viršutinius rūbus ir juos pakabinti, neįprasta truputį. Bet po pirmo karto jau ok. Didelis pliusas už tai, kad padavėjai viską mato ir stebi, akimis ieškoti nereikia ir kviesti taip pat.
Tualetas - kuris dažnai irgi yra įstaigos veidas - labai švarus, kvapus, pamerktos lelijos nuostabiai kvepėjo. Rankoms nusišluostyti paruošti medžiaginiai rankšluostėliai.
Maistas: dienos rinkinys (užkandis, sriuba, karštas, desertas, kava) kainuoja 15,5€. Dar prieš tai serviruojamas mažutis amuse bouche - traškutis su pagardu.
Visai gera būti suaugusiu, kuris šiaip norėdamas būti teisingu pavyzdžiu, nevalgo traškučių ir visokio junk food, o staiga gauna mielą traškutį ir be jokios sąžinės gailesčio gali jį suvalgyti. Ir beje, žalias pagardas buvo dieviškas!
O tada - tada ant stalo pasirodo juoda kempinė su deginto sviesto kremu ir šukučių dulkėmis. Neįprasta forma duonai, bet man buvo labai skanu - puikiai plėšosi, netrupa, skonis puikus. Man būtų patikęs sviestas be to viršaus - bet dėl skonio juk galima ir pasiginčyti.
Užkandis pirmą mano apsilankymą buvo kalafioras su kremu po ridiko makaronais, antrą kartą jautienos karpačio su burokėliais. Abu patiekalai tikrai buvo puikūs, kelios skirtingos tekstūros - kreminė, traški - puikiai derėjo tarpusavyje, vizualiai atrodė nuostabiai.
Sriubą serviruoja kitaip nei dažniausiai - lėkštė atnešama su daržovėmis joje, tada įpilama sriuba iš ąsotėlio ir ąsotėlis išnešamas. Kažkaip tikėjausi, kad jį paliks ir bus galima sriubos pasipildyti, nes atrodė, kad jos įpylė tik pusę :)
Man nelabai patiko ir tai, kad daržovės sriuboje yra visiškai al dente - salierai ir bulvės buvo tokie kieti, kad visai nederėjo su kremine lengva sriuba. Ypač al dente bulvės man nepatiko. Lyg ir suprantu, kad norėta turėti traškios tekstūros patiekale, bet, nemanau, kad bulvė tam tinka. Didžioji dauguma kulinarinių šaltinių sako, kad bulvė yra viena tų daržovių, kuri turi būti ruošiama iki minkštumo, ir aš su tuo sutinku. Neskani ji traški visai ir stipriai per kieta buvo, taip nustelbdama sriubos švelnumą. Salieras beje irgi buvo per kietas - tikrai galima buvo jį padaryti šiek tiek minkštesnį. Tiesiog perdidelis kontrastas tarp pačio skysčio ir jame esančių daržovių.
Karštas patiekalas abu kartus buvo žuvis. Pirmąjį apsilankymą valgiau lašišą, antrąjį - jūrų velnią. Pati lašiša buvo nuostabiai rausva, tokia dar šiek tiek raw viduryje - taip kaip aš ir mėgstu ir stengiuosi ruošti. Bet garnyras buvo per rūgštus tiek man, tiek draugei, su kuria pietavau. Tiesiog nebuvo balanso. O vizualiai atrodė nuostabiai.
Jūsų velnias man buvo per žalias, net nesipjaustė ties viduriu, tai buvo tas patiekalas, kurio pusę palikau nesuvalgiusi. Bet padažas buvo nuostabus.
Na, o viską iš tiesų nunešė desertas. Pirmą apsilankymą valgiau topinambų ledus, antrąjį - duonos ledus. Topinambų ledai atrodė kaip pieva, kvepėjo nuostabiai ir buvo labai gaivūs. Duonos ledai irgi buvo nuostabūs, gal ne tokie puikūs kaip toponambų, bet tikrai verti dėmesio. Tiesa, valgant visą dienos pietų kompleksą, kava vaišina ir galima pasimėgauti visa kavos ceremonija su tokiu fancy aparatu. Visai smagu.
Ir jei labai pasisekė, galite gauti su burbonu deginto zefyro šaukštą - niam!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą