Myliu sriubas, ypač kai...

... man pasiseka jas suimprovizuoti taip, kaip man norisi... Mane įkvėpė paragauta sriuba viename restorane, kur ją mėgavausi apsikabinusi taurę Beaujolais '08. Kadangi jos recepto neturiu, nutariau improvizuoti. Jis sakė: "Tavo dar skanesnė". Įkvėpta, bandau ja įkvėpti ir kitus. Ką gi, štai mano naujoji sriuba:

Prancūziška kreminė svogūnų-sūrio sriuba
Laikas: 30 min.
Jei labai patiks, užteks tik dviems...

Kokius 4 nemažus svogūnus susismulkiname ir kepiname ant mažos ugnelės su aliejumi kokias 25 minutes. Pamaišome per tą laiką kokius 10 kartų. Ugnis turi būti tikrai nedidelė, kad svogūnėliai ne apkeptų, bet suminkštėtų ir taptų saldoki (karamelizuojasi šiek tiek).

Tada įmaišome šaukštą miltų ir šaukštą sviesto. Kai viskas išsimaišys (1-2 min.), svogūnėlius pertriname. Aš tai darau kombainu. Į puodą įpilame stiklinę vandens, sudedame svogūnų tyrę, kokius 300-400 ml riebios grietinėlės ir kaitiname.

Kol kaista, smulkiai pasmulkiname ~100 g mėlynojo pelėsinio sūrio (bet kokio, kokį mėgstate), ~100 g brie sūrio, suberiame į sriubą. Įtarkuojame 1/4 muskato riešuto, įberiame druskos, pipirų ir gerai išmaišome.

Kai sūris ištirps, paragaujame ir, jei nieko nebetrūksta, pilame į lėkštes bei užbarstome šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio(džiugo ar parmiggiano reggiano). Iš tiesų manau, kad galima buvo dar paskaninti šaukšteliu dižono garstyčių, tačiau labai skubėjau, tad pasilikau šitą ketinimą kitam kartui. štai ji: P.S. Norėčiau pastebėti, kad improvizuoti galima ir su mažiau nei trimis rūšimis sūrių. Jų naudojau tiek todėl, kad dėl įsisenėjusios priklausomybės įvairiems sūriams, jų visada turiu minimum 3 rūšis...

Įdomu

Radau įdomų tinklapį, paskaitykite: http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/ka_mes_vartojame

Du receptai

Šiandien pasidalinsiu savaitgalio patirtim. Kadangi namiškiai laukė svečių, teko pasidarbuoti. Senokai buvau užmetusi akį į vieną Jamie receptą iš jo antrosios knygos išleistos lietuviškai. Kadangi patiko, pasidalinu. Jethro tortas (pagal Jamie Oliver)

 30 cm skersmens 

255 g kedrinių pinijų
255 g sviesto
255 g cukraus
3 dideli kiaušiniai
4 valgomieji šaukštai medaus
115 g miltų
žiupsnelis druskos 

Tešlai 1
15 g sviesto,
100 g cukraus pudros,
žiupsnelis druskos,
225 g miltų,
2 kiaušinių tryniai,
2 valgomieji šaukštai šalto pieno arba vandens 

Tešlą galite minkyti rankomis arba virtuvės kombainu. Išsukite sviestą, cukrų ir druską, paskui įmaišykite miltus ir kiaušinių trynius. Kai pasidarys į rupius duonos trupinėlius panašus mišinys, įpilkite pieno ar vandens. Iš tešlos švelniai suvoliokite nedidelį rutuliuką. Suvyniokite jį ir palikite valandai.

Supjaustykite tešlą plonais griežinėliais ir jais išklokite 30 cm tortinės dugną ir šonus. Sujunkite tešlos griežinėlius, išlyginkite, patvarkykite kraštus. Uždenkite ir valandą laikykite šaldiklyje.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C ir kepkite maždaug 15 minučių, kol truputį parus. Sumažinkite temperatūrą iki 170.

Kol tešla kepa, paskrudinkite kedrines pinijas – kepkite maišydami ir labai prižiūrėkite, kad tik paskrustų, bet nesudegtų. Mentele ar virtuvės kombainu ištrinkite sviestą su cukrumi iki purumo. Suberkite kedrines pinijas, po vieną įmuškite kiaušinius, paskui įmaišykite medų, miltus ir druską. Sukrėskite ant tešlos ir kepkite 30-35 minutes.  
Antras receptas - tai padažas, kuris toks paprastas, kad bet kas galėtų jį pasidaryti, o tinka labai daug kur. Šįkart jis buvo serviruojamas su koldūnais, bet nuostabiai tinka su vištiena, makaronais ir pan. 

Reikės:
100 ml riebios grietinėlės
50 g mėlynojo pelėsio sūrio (tinka bet koks, aš naudojau Lazur, tačiau gali būti ir stiltonas, ir dor blue, ir kiti)
kubelis sviesto
grūsti juodi pipirai (jei neturite, dėkite maltus)
druskos nereikia.

Kaitiname grietinėlę su sviestu, į ją įmaišome sutrupintą sūrį ir maišomi, kol sūris ištirps ir gausis vienalytė masė. Įberiam pipirų ir padažas jau paruoštas. Skanaus!

pavasario šauksmas

Štai dar kelios šakelės. Jei gerai pamenu,

tai šios yra slyvos

o šios yra vyšnios

Labai noriu...

Labai noriu pavasario. Bandau jį prisišaukti įvairiais būdais. Šiandien tai pražydintos forzicijos, laukiu dar kol pražys mano vyšnių šakelės ir kiti lengvai apskabyti augalai. Pažadu - parodysiu.

Organza bis

Užsikabinau, štai dar viena organzos segė :) Beje, bandau prisišaukti pavasarį, šone ką tik mano pražydinta forzicija.

Pasigerinimas

Dievinu sriubas :) Ir labai labai mėgstu pertrintas, na ne dėl to, kad dantų neturėčiau, tiesiog jos taip maloniai nuteka vidun. Taigi vakar nutariau, kad man būtinai reikia pasigaminti pertrintą lęšių sriubą. Tokios dar nebuvau dariusi, lęšius mėgstu baisulingai, taigi nutarta - padaryta.

Vieną svogūnaičio galvą supjausčiau ir ėmiau kepinti puode įkaitintame alyvuogių aliejuje. Kol jis sau smagiai čirškėjo, nuskutau morkytę ir sutarkavau smulkiai. Įmečiau prie svogūno. Įdėjau vieną nubrauktą arbatinį šaukštelį sambar masalos. Subėriau skaldytų raudonujų lęšių, iš akies, gal nepilną stiklinę. Subėriau kurkumos, kario, druskos, pipirų, čili pipirų, užpyliau porą stiklinių vandens ir palikau ant mažos ugnies troškintis kokias 20 minučių.

Išjungiau ir palikau atvėsti, kad galėčiau supilti į kombainą ir pertrinti. Kai pravėso ir lęšiai dar labiau išbrinko, viską išsukau kombainu, kliustelėjau gal pusę stiklinaitės grietinėlės ir nedidelį kalnelį parmegiano reggiano. Pažiūrėjau, kad tirštoka, kliustelėjau dar vandenėlio, viską užkaitinau ir voila - sriubytė paruošta :) skanaus!

Mano muzika

argi ne niūri šiandien diena? ko gero pirmadienis retai kada džiugina, tačiau juk reikia ji pasigerinti, ar ne? aš tai darau taip: http://www.youtube.com/watch?v=1gTGmbA40ZQ

Organza

Nutariau susidraugauti su organza: pagimdžiau ssagę, kurią ryt ketinu padovanoti oranžinę spalvą propaguojančiai draugei. Puikiai suvokiu, kad iki tobulumo dar toli, bet praktika savo padarys - medžiagos įsigijau daug ir įvairios :). Beje, tik paskutinį išorinį karoliukų ratą siuvinėdama supratau kaip reikia teisingai tai daryti. Et, gyveni ir mokaisi ;)

Žiema ir Neringa

keletas žiemiškų nuotraukų (2009-01-01) iš mano fotoaparato (fotografai du: aš ir Jis). pasigrožėkite...

Mano šiltoji sagė

Vieną niūroką labai šaltą apsnigtą vakarą sėdint namie apsikabinus išimtą mašinos akumuliatorių pajutau trūkumą.. Pati nesupratau, ko man trūksta, bet ėmiau kratyti, ką turiu iš ko galiu pagaminti ką nors trūkumui padengti. Ką gi, namie visokio gėrio netrūksta, sėdau ir pasidariau pirmą tokią - fetro sagę, kimštą vilna ir siuvinėtą karoliukais.

štai aš!

Sveikas, mano dienorašti, o štai ir aš :)