2014 m. sausio 8 d., trečiadienis

Apelsinų marmelado pyragas


Metai prasidėjo ir... ir nieko. Viskas tas pats, viskas po senovei - jokių pažadų metams, jokių išsidirbinėjimų, vis tiek tai neveikia ir nereikalinga - metų virsmas čia ne prie ko. Jei užsibrėži, tiesiog imi ir padarai, ar ne? Gal vienintelis pažadas - džiaugtis šiandiena labiau nei anksčiau. O visa kita įprasta ir suvokiama: darbas, sportas, geras filmas vakare, knyga (kol atostogos tarp semestrų), draugai. Ir kaip visada - geras pyragas. Tai mano silpnybė...


Apelsinų marmelado pyragas


175 g sviesto
175 g nerafinuoto cukranendrių cukraus
175 g miltų
1 apelsinas
3 kiaušiniai
75 g apelsinų marmelado (naudojau Marks&Spencer apelsinų marmeladą su kalvadosu)
1 šaukštelis kepimo miltelių

Glajus (Icing)
100 g cukraus pudros
2-3 šaukštai apelsinų sulčių

Sviestą su cukrumi išsukame iki baltumo (geriausia virtuviniu kombainu). Tada po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Įmaišome marmeladą ir nutarkuotą apelsino žievelę (tik oranžinę dalį, baltos ne). 
Atsargiai įmaišome miltus ir kepimo miltelius, po to pusės apelsino sultis. Tešlą sudedame į keksinę kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Kepame apie 40-45 minutes iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje iki sauso pagaliuko.
Pasiruošiame glajų: sumaišome cukraus pudrą su apelsinų sultimis ir aptepame iškeptą pyragą ir paliekame atvėsti.




Rekomendacijos filmams:
Filmas: About Time (2013) - nuostabus soundtrackas, labai šiltas, jaukus ir jausmingas filmas. Labai geras jausmas po jo lieka.
Filmas: Miss Pettigrew Lives for a Day (2008) - tiesiog imi ir patiki, kad meilė gali ištikti bet kada... Na tiesiog geras filmas.
Filmas: Diana (2013) - apie princesę Dianą. Tragedija ir laiko gaišimas - nežiūrėkit!! 

2014 m. sausio 2 d., ketvirtadienis

2014

Tebūnie pirmas šių metų įrašas muzikinis. Nuostabi daina, kuri, tikiu, lydės mane šiais metais.

Jei kiltų mintis padainuoti - štai žodžiai.

Il mondo

No, stanotte amore
Non ho più pensato a te
Ho aperto gli occhi
Per guardare intorno a me
E intorno a me
Girava il mondo come sempre

Gira, il mondo gira
Nello spazio senza fine
Con gli amori appena nati
Con gli amori già finiti
Con la gioia e col dolore
Della gente come me

Un mondo
Soltanto adesso, io ti guardo
Nel tuo silenzio io mi perdo
E sono niente accanto a te
Oh mondo

Il mondo
Non si é fermato mai un momento
La notte insegue sempre il giorno
Ed il giorno verrà

The World

Tonight, darling
I don't miss you
I open my eyes
for the whole world
The world
Goes around as usual


Goes around, the world goes around
In limitless space
Where the Love has just begun
Where the love has been over
Where people are happy or hurt
as me


The World
Until now I look at you
I am lost in your silence world
I am nothing beside you

Oh world

The World
Never stops
Night is always following day
And the daylight will come

2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

Alice Medrich šokoladiniai triufeliai

Alice Medrich - verslininkė ir kulinarinių knygų autorė, kuri ypač domisi šokoladu. Ją netgi vadina Pirmąja šokolado ponia. Šiandien mane sudomino jos šokoladiniai triufeliai - jie daromi kitaip nei dažniausiai sutinkami receptai.Šių triufelių gamybai naudojami kiaušinių tryniai. Rezultatas - minkšti, burnoje tirpstantys maži malonumo gabalėliai.


Alice Medrich šokoladiniai triufeliai


450 g juodo šokolado
150 g sviesto
keli žiupsniai druskos
2 tryniai
100 ml verdančio vandens
Trečdalis šaukštelio cinamono, keli žiupsniai kardamono
4-5 šaukštai cukraus (tuo atveju, jei šokoladas kartus)
Nesaldinta kakava pabarstymui

Stačiakampę kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Šokoladą su sviestu ir druska ištirpiname storadugniame puode, išmaišome iki vienalytės masės. Trynius su cukrumi plakame mikseriu, pildami verdantį vandenį. Išplaktus trynius pilame į šokolado masę ir maišome. Suberiame prieskonius ir išmaišome. Triufelių mišinį supilame į formą ir statome kelioms valandoms ar pernkat šaltai sustingti. Karštu peiliu pjaustome sustingusią masę kubeliais, juos apiberiame kakava.


Labai tinka su Švyturio Baltijos alumi.

Receptas publikuotas: www.svyturys.lt



2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

Naujas gyventojas

Mūsų namuose atsirado naujas gyventojas - miela mergytė Mela. Prašom susipažinti :) Kol kas virtuvėje ji sugebėjo tik prisisioti, bet manau, ateityje patobulės.


2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Rūkytos lašišos ir brokolių pyragas

Ką gi, esu jau praktiškai įpusėjusi savo egzaminų sesiją, liko du egzaminai kitą savaitgalį ir atostogos. Na jei taip galima pavadinti tą tarpą iki pavasario semestro. Besimokydama ISM supratau, kad viskas trukdo mokslams: darbas trukdo mokslams, vaikai trukdo mokslams, GYVENIMAS trukdo mokslams.. Siaubas - dabar susimąsčiau, ką aš veikdavau anksčiau, kai nesimokiau. Kur dingdavo mano vakarai ir kodėl iki šiol neįvaldžiau pvz. Photoshopo. Et...




Rūkytos lašišos ir brokolių pyragas

(adaptuota iš Crumbs + Corckscrews)

Tešla:

150 g miltų
85 g sviesto
1 trynys
žiupsnis druskos
keli šaukštai šalto vandens

Miltus su sviestu ir druska sudedame į kombainą ir išsukame iki trupinių. Sudedame trynį, pilame vandens ir išsukame, kol susiformuos tešlos kamuolys. Dedame jį atvėsti į šaldytuvą bent pusvalandžiui. Tada iškočiojame ir išklojame kepimo formą, suformuodami kraštelį. Subadome tešlą šakute ir kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min.

Įdaras:

1 brokolis
150 g rūkytos lašišos
2 kiaušiniai ir 1 baltymas
150 g grietinės
druska, pipirai.

Brokolį išverdame ir padaliname žiedinėliais. Sudedame juos ant apkepto tešlos pagrindo, tada tarpuose sudėliojam suplėšytus lašišos gabaliukus. Kiaušinius ir baltymą sumaišome su grietine, paskaniname druska ir pipirais. Supilame grietinės ir kiaušinių mišinį ant tešlos. Dedame pyragą atgal į orkaitę ir kepame apie 25 minutes - kol iškeps įdaras. Valgome karštą ar šaltą.

P.S. nepadauginkite druskos - rūkyta lašiša gana sūri.




Lęšių-kynvos rutuliukai

Labai tinkamas patiekalas vegetarams. Jei norite patiekti kaip pagrindinį patiekalą, tiesiog paruoškite šalia salotų - bus lengvi ir labai skanūs pietūs. Bet galima patiekti ir kaip užkandį - karštą ar šaltą. Galim juos daryti didesnius kaip paplotėlius - taip bus greičiau. Tiesiog šiandien man norėjosi finger-food - maisto, imamo pirštais :)


Šį įrašą remia „Hiperfarma.lt“ ir jos dukterinė internetinė parduotuvė „Hipereko.lt“




Lęšių-kynvos rutuliukai

(adaptuota iš Meatless Monday)


(apie 35-40 kamuolėlių)

1 stiklinė žalių lęšių
0,5 stiklinės kynvos
1 šaukštelis Tava Fry prieskonių
1 šaukštelis kario
1 svogūnas
Kuokštas susmulkintų krapų
4-5 šaukštai alyvuogių aliejaus
Druska, pipirai
Džiuvėsėliai apvoliojimui
Kiaušinis (nebūtina, jei esate veganai)
Aliejus kepimui

Padažas (mirkalas)
4-5 šaukštai grietinės
žiupsnelis nutarkuotos citrinos žievelės
druska, pipirai
Žiupsnis krapų

Išverdame atskirai lęšius ir kynvą, kol jie taps minkšti. Lęšius, prieskonius, krapus ir svogūną sudedame į kombainą ir sutriname iki vientisos masės. Paruoštą mišinį perdedame į kitą indą ir įmaišome alyvuogių aliejų, kad mišinys taptų lipnus ir būtų galima suformuoti rutuliukus. Sudedame išvirusią kynvą, išmaišome. Jei nesate veganai, galite įmušti kiaušinį. Suformuojame rutuliukus, juos apvoliojame džiuvėsėliuose. Įkaitiname keptuvėje aliejų ir kepame rutuliukus, kol apskrus. 

Tuo tarpu pasiruošiame padažą: išmaišome grietinę su citrinos žievele, krapais, druska ir pipirais.


Lęšių-kynvos rutuliukus patiekame karštus ar šaltus su grietinės padažu.



2013 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Monte Pacis revisited

Atsisakiau progos paragauti alaus, brandinto viskio statinėse (na nepergyvenkit, aš jo tikrai paragausiu - jau užsirezervavau butelaitį kitą) tam, kad galėčiau patikrinti savo nuomonę. Tą, kurią susidariau praėjusio vizito metu, ir kurią vis man pastiprindavo draugai ir bičiuliai. Na ta nuomonė, švelniai pasakius, buvo nelabai kokia. Man kaip ir daugumai, klysti nepatinka. Tačiau labiau nei tai nepatinka turėti nekokią nuomonę - visada geriau turėti optimistišką ir gerą nuomonę. Tik taip turi nutikti iš tiesų, t.y. nuomonė turi būti užtarnauta. Ir šįkart nutiko. :) 


Monte Pacis revisited


Praleidau vakarą su senu bičiuliu, na jei taip galima pasakyti, kai žmogų sutinki gyvai kartą į kokius 17 metų, ir jo žmona. Vakaras buvo jaukus, kaip būna su protingais žmonėmis, su kuriais bet kada susitikus turi apie ką pakalbėti, pasiginčyti ir padiskutuoti. Na kartais juk to paties protingiausio - savęs - būna gana, ar ne? :)

Turbūt visi matėte tą puikų filmą "Ratatouille" apie žiurkiuką virėją ir pamenate kaip aršiausias kritikas tapo geriečiu ir didžiausiu žiurkiaus gerbėju. Filmo pabaigoje jis valgydavo žiurkės restorane dažnai ir niekada neužsisakydavo iš meniu, o sakydavo "surprise me!" (nustebink mane). Taip nutiko ir man - šiandien meniu buvo atidėtas į šoną, o šefas Darius Dabrovolskas pasiryžo nustebinti. Na ir jam pavyko :).  


Vakaro meniu


Amuse bouche buvo burokėlis su ančiuviu ir kremu. Man puikiai derėjo burokėlio saldumas su ančiuvio sūrumu. Tiesa, kažkuriame recepte skaičiau, kad ančiuviais gardinamas čili troškinys - kada nors ateityje būtinai reikės pabandyti.

Užkandžiui buvo salotos su vištiena, morkomis, kremu ir šparaginėmis pupelėmis. Išbaigtos, labai spalvingos ir dekoratyvios salotos, su minkštutėle vištyte - viskas puiku ir apgalvota. 

Sriuba: kreminė burokėlių sriuba su virtinuku, įdarytu grybais. Tobulas kūčių jausmas! Tiesą pasakius, taip burokėlių sriubos dar nebuvau dariusi - ji buvo trinta, labai labai tiršta ir kreminė, nuostabiai sodrios spalvos - noriu tokią pasidaryti namie.

Karštam patiekalui valgėme anties krūtinėlę su keptu pastarnoku. Krūtinėlė viduje buvo rausva, neperkepta, šalia buvo morkų muslinas, ją lydėjo vyno padažas su cinamono prieskoniu - visa tai taip pat kvepėjo Kalėdų laukimu. Nežinau kaip jums, bet man Kalėdas labiau primena kvapai ir skoniai, jaukios emocijos, o gerokai mažiau visokios pigios lemputės ir dekoracijos.

Desertui buvo manų kruopų pudingas su ledais ir padažu. Nuoširdžiai pasakysiu, kad vienintelis manęs nenustebinęs dalykas ir buvo tas manų kruopų reikalas - aš tiesiog nelabai mėgstu manų kruopų, be to, jis tikrai buvo balzgano skonio. O tai, kas lydėjo jį - ledai, padažas - buvo nuostabiai kardamoniška, skanu ir gaivu. Kardamonas yra mano tokia pat didelė meilė kaip ir cinamonas.


Malonios smulkmenos


Nors pats restoranas ganėtinai minimalistinis ir šaltoko interjero, jį sušildo čia dirbantys žmonės. Labiausiai mane sužavėjo tai, kad virtuvės šefas su kiekvienu patiekalu ateidavo jį pristatyti ir papasakoti, ką valgysim. Ir ne tik mums, kitiems svečiams taip pat - tad matyt jis tai daro dažnai. Man tikrai ne tiek svarbu žinoti, kas yra mano lėkštėje, kiek pajusti, kad maistas padarytas su meile, o taip ir atrodė. 

Labai patiko vietoje kepta duona - jau buvau skanavusi Dariaus duonos su pecorino sūriu sekmadienio renginyje, čia buvo dvi paprastos bet neprastos skirtingos duonos - šviesi ir tamsi. Abi puikios.

Ech ir vynas buvo puikus - Italijos kamaldulių vienuolyne pagamintas vynas - labai į temą.

Reabilituota. Eikite ir mėgaukitės

Iš to gerumo pamiršau ir fotoaparatą rankinėje (dažniausiai aš visai nepatogiau jaučiuosi fotografuodama savo lėkštę tiesiog pietų ar vakarienės metu, o dar prašmatniame restorane), todėl padariau tik kelias nuotraukas telefonu. Jas galite pamatyti mano feisbuko profilyje, nes čia jos kelti per prastos.