Braškės su pipirais

Mielinis pyragas su obuoliais

2012-01-22T20:56:00.000+02:00

Mano mama nustebusi sako, kas čia per keistas receptas. Žinau, sako, kad mielinius pyragus kepa su uogienėmis, su varške, bet su šviežiais obuoliais? O čia būtent toks receptas, ir, patikėkite, tikrai geras receptas. Ką tik prapjoviau - jis tikrai SUPERINIS!

Mielinis pyragas su obuoliais

500 g miltų
50 g šviežių mielių + 1 šaukštas cukraus
1 kiaušinis
2 tryniai
1 stiklinė pieno
100 g sviesto
1 šaukštas aliejaus
1/2 stiklinės cukraus (dėjau daugiau, beveik pilną)
1/4 šaukštelio druskos
5-6 obuoliai
cukraus pudra pabarstymui

Mieles sumaišome su 1 š. cukraus. Sviestą ištirpiname, įpilme šaukštą aliejaus (nežinau, kam jis čia...), supilame pieną. Kiaušinį ir trynius išsukame su cukrumi iki baltumo. Miltus sumaišome su druska ir tada į juos supilame mieles, sviestą su pienu ir kiaušinius. Užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti.
Kol tešla kyla, pasiruošiame obuolius: nulupame, išimame sėklalizdžius ir susipjaustome į skilteles. Pakilusią tešlą sudedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, susmaigstome obuolius ir paliekame dar pusvalandį pakilti.
Kepame 190 C įkaitintoje orkaitėje 40 min. Iškepusį pyragą pabarstome cukraus pudra.

Salmon en croute

2012-01-21T15:09:00.001+02:00

Tos rankos, kurios gamino kaukazietišką avienos plovą sausio 1 d., padovanojo man du didelius gabalus lašišos. Puikios, gražios žuvytės, kurią šiandien ir kepiau. Kol kas tik vieną gabalą! Lyg ir recepto išbandymas gavosi. O kadangi pavyko puikiai, tai antrą gabalą turbūt pakartosiu taip pat, gal net pasiseks pavaišinti dovanotoją. :) (tikiuosi, nuskambėjo kaip padėka).
Receptas iš "Jamie Oliverio ministerijos", kurį šiek tiek pakeičiau pagal save, nes neturėjau laiko eiti į tolesnę didesnio asortimento parduotuvę. Manau, kad rezultatas niekuo nenukentėjo, buvo labai skanu!
Surašysiu savo naudotus kiekius, bet reikia orientuotis pagal lašišos dydį ir valgytojų kiekį.

Salmon en croute

Lašiša (filė ar gabaliukai)
Trys lapeliai sluoksniuotos bemielės tešlos (pusė pakuotės, t.y. 250 g)
1 pomidoras
2 šaukšteliai žaliųjų bazilikų pesto
6-8 juodos alyvuogės
1 rutuliukas mozzarelos
Druska, pipirai, raudonėlis
Paplaktas kiaušinis

Lašišą susipjaustome maždaug pusantro piršto storio gabalais, pabarstome druska ir pipirais.
Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, pasidedame tešlos gabalėlius (truputį juos pakočiojau, kad būtų plonesni ir gražiai pasiklotų ant popieriaus), per vidurį tepame pesto.
Ant tešlos sudedame lašišą maždaug 2 cm nuo krašto. Ant lašišos išdėliojame pomidorus, mozzarelos gabaliukus ir pabarstome į kelias dalis supjaustytų alyvuogių gabaliukais.
Viršų pabarstome raudonėliais, tešlos kraštus patepame plaktu kiaušiniu.
Kepame 200 laipsnių orkaitėje 35-40 min.

Desertui:
Mano filmas: The Last Song (2010). Nežinau, kodėl užkabino, jo reitingai nėra aukšti, ir aš nelabai mėstu Miley Cyrus (ji vaidina pagrindinį vaidmenį)... Tiksliau žinau, tik va ar negėda tai pripažinti? Na tebūnie. Žiūrėjau ir taip gera buvo prisiminti, kaip atrodo pirmasis įsimylėjimas, kai buvau jauna. Gali net patikėti, kad tai kada nors pasikartos. Todėl pasižiūri dar ir dar kart. Be to, graži muzika, labai labai gražus pagrindinio vaidmens atlikėjas, graži gamta... Beje, pagrindiniai veikėjai vis dar kartu ir gyvenime.
Mano koncertas: Hugh Laurie (daktaro Hauso vaidmens atlikėjas): Let Them Talk (Great Performances). Naujojo Orleano bliuzas, puikūs gabalai, charizmatiškas atlikėjas. Nerealus video, žiauriai rekomenduoju. Pati geriausia daina (man, žinoma) čia. - St. James Infirmary.

Morkų salotos

2012-01-21T14:42:00.001+02:00

Žiemą tai turbūt mylimiausios mano salotos. Nors ir su majonezu, kuriuo šiaip neypatingai mėgaujuosi, bet labai skanios. Turbūt kiekvieną savaitgalį būtinas šeštadienio ar sekmadienio pietų garnyras.

Morkų salotos

Morka
1 šaukštas majonezo
1 šaukštas krienų

Morką susitarkuojame šiaudeliais, sumaišome su majonezu ir krienais. Druskos nereikia!
O jūs tokias valgote?

Kalafiorų sriuba su lydytu sūreliu

2012-01-21T14:38:00.000+02:00

Šita sriuba yra labai mėgstama mano sūnaus. Ir žiauriai paprasta. Užtat verdu gana dažnai ir jis visada paprašo antros lėkštės. Kad nepamirščiau, kas jam patinka - lai turi savo vietą bloge.

Kalafiorų sriuba su lydytu sūreliu

Reikės:
Svogūno
Morkos
Kalafioro
Susmulkintų krapų šaukštelis
1/4 šaukštelio indiškų prieskonių (naudojau Sambar masala)
2 šaukštų lydyto sūrelio
Druskos, pipirų
Aliejaus ir sviesto

Puode įkaitiname šlakelį aliejaus su gabalėliu sviesto, suberiame prieskonius, kad pakeptų 15-20 sekundžių. Svogūną smulkiai susipjaustome, morką supjaustome pusiniais griežinėliais. Beriame juos į aliejų ir pakepiname bent 5 minučių.
Kalafiorą padaliname žiedynėliais, nuplauname ir suberiame į puodą. Kliustelime vandens ir verdame, kol daržovės bus tokio minkštumo, kuris mums tinka ir patinka. Aš mėgstu, kad jos būtų dar truputį kietokos ir nesuvirusios iki galo - na, kad būtų ką kramtyti :).
Beriame druskos, pipirų, dedame lydytą sūrelį (Mildutė ar pan.) ir krapus. Kai sūrelis ištirps - sriuba paruošta!

Maple Blondie (Klevų sulos blondis)

2012-01-19T20:55:00.000+02:00

Brauniai, blondžiai... kam man tai, aš juk net paragaut negaliu iškepusi. Tik kitą dieną ryte su kava. O laukti, manot, smagu??? Nė velnio. Bet ragavusieji sakė, kad skanu. Rytoj ir aš suvalgysiu. O šiandien... Šiandien tiek kuopiau virtuvę, kad neliko jėgų vakariniam naminiam pasportavimui, tik dviems puodeliams arbatos ir stiklinaitei XuXu. Savaitgalis ant nosies, pagaliau...

Maple Blondie (Klevų sulos blondis)

250 g miltų

1/2 šaukštelio druskos

1 šaukštelis kepimo miltelių

140 g tirpinto sviesto

220 g rudo cukraus (naudojau perpus rudą, perpus baltą)

1/2 puodelio klevų sulos sirupo (iš akies pyliau)

2 kiaušiniai

Vanilės esencijos keli lašai

Sauja mėgstamų riešutų (dėjau graikiškus riešutus)

Atvėsintą tirpintą sviestą sumaišome su cukrumi, klevų sulos sirupu ir kiaušiniais.
Sausus produktus sumaišome atskirai. Tada į juos pilame skystus produktus ir užmaišome tešlą. Suberiame riešutus ir tešlą dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje 20-25 min.
Iškepusį blondį pabarstome cukraus pudra.

Dar vienas vakaras viskio bare "W 1640"

2012-01-19T12:15:00.001+02:00

Kodėl aš vėl apie tai? Nes man ten patinka. Nes man kažkodėl vis labiau patinka viskis. Ne, nesu jo pirkus ir neturiu nė vieno butelio namie. Bet man patinka jo skonis, man patinka, kad Kaune yra toks baras, kad atėjusi ten esu sutinkama kaip sena pažįstama. Žodžiu visa puokštė. Todėl noriu dar apie tai parašyti. Dalyvavau antroje savo degustacijoje ir štai mano absoliučiai subjektyvūs įspūdžiai :)

Kažkodėl man šįkart pasirodė, kad publika gerokai brandesnė, nei buvo anąkart. Man išties atrodo, kad viskis nėra jauno žmogaus gėrimas...

Degustaciją vedė: Šarūnas Karalius

Degustacijos meniu buvo:

- Old Pulteney 12 YO (Škotija)
- Mackmyra Special 05 (Švedija)
- Maker's Mark (JAV)
- Kilbeggan (Airija)

4 skirtingi regionai ir 4 skirtingi skoniai. Man didžiausią įspūdį paliko salstelėjęs amerikietiškas burbonas Maker's Mark, labai turtinga kvapų puokšte ir skoniu bei škotiškas Old Pulteney, taip pat labai įvairiaskonis. Šarūnas minėjo, kad saldumas burbone atsiranda nuo kukurūzų, kurie naudojami jo gamybai. Kad viskis būtų vadinamas burbonu, kukurūzai turi sudaryti ne mažiau 51 proc.
Nors draugė labai gyrė Švedišką Macmyra, man jis pasirodė per skystas ir kažkoks bespalvis, mažai kvapo. Toks vientiso skonio ir ne per daugiausiai išraiškos. Gali būti dėl to, kad tai labai jauna viskio darykla (tik nuo 1999 m.) ir pats viskis gana jaunas.
O pats pirmasis airiškas buvo neblogas, bet pavadinčiau lengvu ir vienalyčiu, ne tokiu turtingu kaip kiti.
Tiesa, aš apie viskius nenusimanau, tad mano kukli nuomonė yra tik įspūdžiai neparemti žiniomis ar patirtimi, nepriimkite jų rimtai :).

Ir papildoma informacija iš baro "W 1640" feisbuko puslapio:

Naujus metus pradedame kelione aplink pasaulį. Viena kita naujiena, negirdėtos istorijos apie viskio distilerijas, išsibarsčiusias visame pasaulyje ir viskio baro meniu premjera!

Vakaro metu pristatysime keturių skirtingų pasaulio regionų viskius, aptarsime jų skonių savybes bei gamybos technologijos.

Viskio baro premjera - tai distilerijos Old Pulteney viskis. Būtent ši distilerija buvo itin linksniuojama metų pabaigoje, o jų Old Pulteney 21 YO viskį daugelyje parduotuvių puošė lentelė "SOLD OUT". To priežastis viskio enciklopedijos "Whisky Bible 2012" paskelbti rezultatai, kur minėtas viskis buvo išrinktas metų viskiu.

Persikėlę į Švediją ragausime Mackmyra 05 viskį. Šis švediškas šedevras jau spėjo sulaukti viskio baro lankytojų simpatijų, o mes kiek išsamiau pažvelgsime į jo gamybos subtilybes.

Užatlantei atstovaus Maker's Mark. Tai aukštesnio, arba "premium" segmento burbonas, kurį Lietuvoje galite paragauti tiktai vieninteliame viskio bare "W 1640".

Grįžę į seną ir gerą Europą kibsime i atlapus airiškam Kilbeggan. Pasakosime šimtametę ir įdomią distilerijos istoriją, bei tuo pačiu aptarsime kelių paskutinių mėnesių naujienas Airijos viskio rinkoje. Naujienas, kurios neatpažįstamai pakeitė šio viskio rinką.

Macarons

2012-01-15T21:02:00.000+02:00

Žaviuosi Macarons ir būdama Paryžiuje pirkau vieną diiiiiiiidelį Pierre Herme parduotuvėje... Ir su niekuo nesidalinau! Surijau pati viena. :) Bet metas išsikepti ne tik sau, bet ir kitiems. Labai praktiška gaminti juos kartu su creme brulee, nes taip galima sunaudoti baltymus, atlikusius nuo to kremo. Šįkart mano šaltinis buvo žurnalas "Virtuvė Nuo... Iki...", 2012 m. pirmasis numeris. Viena, ką dariau kitaip: mano migdolai buvo nelupti. Bet ai..

Macarons

100 g baltymų
50 g cukraus
110 g migdolų
200 g miltelinio cukraus (tiksliau cukraus pudros, blin)

Baltymus išplakame iki standžių putų, tada suberiame cukrų ir plakame toliau, kol jie bus standūs ir tvirti.

Migdolus virtuviniu kombainu sutriname iki miltų. Suberiame cukraus pudrą ir gerai išmaišome. Tada migdolus suberiame į baltymus ir atsargiai sumaišome. Jei įmanoma, maišome kuo trumpiau, nes ilgai maišant tešla skystėja.

Konditeriniu maišeliu ar švirkštu su plačiu antgaliu išspaudžiame maždaug 3 cm skersmens kauburėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Be abejo, reikia palikti atstumus tarp sausainėlių. Aš juos palikau nemažus, bet vis tiek jie sugebėjo vienas su kitu susijungti. Be to, tokiam kiekiui reikėjo daryti dvi skardas, o aš norėjau sutalpinti į vieną, kadangi ant viryklės stovėjo višta, pasiruošusi įskristi į orkaitę ir spėti iškepti bendriems sekmadienio pietums.

Kepame 150 laipsnių orkaitėje 12 min.

Iškepusius pyragėlius atvėsiname ir po to sulipiname po du su kokiu nors mėgstamu kremu. Mano atveju tai buvo pusė juodo šokolado plytelės, ištirpintos su dviem šaukštais pieno.

Creme brulee

2012-01-15T20:37:00.000+02:00

Specialius indelius šitam desertui turiu jau kokius 4 ar 5 metus. Be abejo, pirkti šitam tikslui. Ir kada prisiruošiau pagaminti, a? Tik šiandien! Ilgas kelias. Ypač man, nes esu ganėtinai spontaniška ir impulsyvi. Bet matyt impulso užteko indeliams, o gaminimui - teko prisiruošti atskirai. Be to, gera draugė paskolino man buitinį degiklį traškiam cukriniam paviršėliui padaryti, tad tai buvo papildomas stimulas. Ir man LABAI patiko. Namiškai apakę žiūrėjo, ką gi aš čia darysiu su "suvirinimo" aparatu, bet buvo fun. Tikrai dar darysiu :) Dukra liepė jau kitam sekmadieniui...

Creme brulee (šaltinis: Mary Berry's Complete Cookbook)

skirta 6 formelėms, bet aš išdalinau į 9

Šiek tiek sviesto formelių ištepimui
4 tryniai
30 g vanilinio cukraus
600 ml riebios grietinėlės (35 proc. minimum)
60 g demerara cukraus

Įkaitiname orkaitę iki 160 laipsnių.

Formeles ištepame sviestu. Trynius išsukame su vaniliniu cukrumi iki baltumo ir purumo.
Grietinėlę kaitiname, kol beveik užvirs. Tada ją iš lėto pilame į trynius ir plakame juos šluotele visąlaik.

Taip paruoštą kremą supilstome į formeles, kurias statome ant skardos. Į skardą pilame karšto vandens, kuris turi siekti pusę formelių aukščio. Statome į orkaitę ir kepame 25 min. Paliekame atvėsti.

Kremo paviršių pabarstome demerara cukrumi ir su degikliu skrudiname, kol cukrus išsilydys. Šaldome dar keletą valandų šaldytuve.

Deserto paviršiuje turi būti kieta plutelė, kurią po to labai smagu sudaužyti šaukštu, o apačioje - minkštas saldus kremas.

Jorkšyro pudingas

2012-01-15T00:56:00.001+02:00

Aš nenoriu žiemos ir visai nenoriu sniego. Jis paslėpė visus kalėdinių kvapų trupinius, kurie dar išsibarstę tūnojo kampuose, visus kalėdų stebuklo likučius. Ištirpdykite, prašau, tą sniegą...

Jorkšyro pudingas iš knygos "Jamie Oliverio ministerija"

12 vnt.

3 kiaušiniai

120 g miltų

285 ml pieno

žiupsnelis druskos

12 šaukštų aliejaus

Mano papildymas: 12 gabalėlių kumpio

Kiaušinius su miltais, pienu ir druska gerai išplakame. Tešlą paliekame pailsėti ir išbrinkti pusvalandžiui.
Orkaitę įkaitiname iki maksimumo (250 laipsnių) kartu su kepimo forma. Kepimo forma turi būti su 12 duobučių pyragiukams. Kai orkaitė bus įkaitusi, ištraukiame kepimo formą ir į kiekvieną duobutę įpilame po 1 šaukštą aliejaus. Įkišame kepimo formą dar 5 minutėms, kad aliejus gerai įkaistų.
Tada į kiekvieną duobutę pilame tešlos ir įdedame gabalėlį kumpio. Greitutėliai kišame orkaitėn ir kepame 15 min. Per tą laiką negalima atidarinėti orkaitės, kad pudingai nesukristų. Skanumėlis!
P.S. Jei nebūtų to kumpio gabalėlio, turbūt jie taip nesišypsotų...

Mano spektaklis: "Atėjau, pamačiau, negalėjau - arba Visiškas Rudnosiukas" - fantastiškas spektaklis. Atseit iš kategorijos absurdo komedija, bet man tokia etiketė nepatinka. Spektaklis, kur kiekvienas žodis visiška tiesa: išmintyta, apgalvota ir užgriebianti. Kaip visada Vytauto V. Landsbergio kūriniuose. Puikus aktorius Ainis Storpirštis. Buvo juokinga, buvo ir graudu, bet pėdsaką tikrai paliko. Rekomenduoju.
Mano knyga: Pablo Tusset "Kruasano kelionė". Susiskaitė labai smagiai. Šiuolaikiška, geru įtraukiančiu siužetu. Mano mamai nesiskaitė, o man - puikiai!
Mano gėrimas: XuXu. 66 proc. braškių+degtinė. Gerai atšaldytas - nerealus.
Mano vyninė: Taškas A. Arti namų, geras vynas, geras aptarnavimas. Maistą išbandysiu ateityje.
Mano fotografas: Rimantas Žiemys.

Tiramisu

2012-01-08T18:33:00.000+02:00

Kiekvienais metais sau žadu padaryti Tiramisu ir niekada nepadarau. Šie 2012 metai pagaliau turi būti pasiryžimo metai. Visomis prasmėmis. Pasiryšiu pamilti save, pasiryšiu nestabdyti, pasiryšiu nebijoti, gal vien nuo to ims ir nutiks tai, ko nesitikiu. Visomis prasmėmis ir visur manyje :). O kad būtų dar ir saldu, darome Tiramisu. Receptas iš Beatos Nicholson knygos "Beatos virtuvė", mano priedas - likeris "Poema".

Tiramisu

300 ml stiprios kavos (užplikiau įprastą kavą, po kokių 5 min. perkošiau ir atvėsinau
4 švarūs, švieži kiaušiniai (pageidautina kaimiški)
Cukraus pagal skonį (knygoje rašo 5 šaukštai, man prireikė dvigubai daugiau)
500 g mascarpone sūrio
50 ml likerio "Poema" (dar turiu šiek tiek iš Poemos renginio)
300 g sausainių "Damų piršteliai"
2 šaukštai nesaldžios kakavos

Trynius atskiriame nuo baltymų. Į aukštesnį dubenį sudedam trynius ir 5 šaukštus cukraus, tada su mikseriu išsukame iki baltos purios masės. Kitame inde plakame baltymus, kai jie ima darytis panašūs į putas po truputį beriame likusius 5 šaukštus cukraus ir vis plakame iki standžių putų. Į trynius sudedame mascarpone sūrį, supilame likerį ir išmaišome. Tada atsargiai įmaišome išplaktus baltymus.

Kavą supilame į platesnį dubenį (kad piršteliai tilptų visu ilgiu). Mirkome sausainius po vieną: įmerkiame sausainį iš vienos pusės, apsukame į kitą ir ištraukiame. Viskas vyksta greitai, kad sausainis nespėtų visai išsileisti. Į permatomą ar keramikinį indą klojame dugną iš tų sausainių. Ant jų sudedame pusę mascarpone kremo. Pabarstome geru šaukštu kakavos.

Vėl dedame pamirkytus sausainius. Ant jų sudedame likusį kremą ir barstome likusia kakava. Statome į šaldytuvą bent kelioms valandos ar geriausia pernakt. Labai skanu! Ir daug.

Antrasis įrašas: kaukazietiškas plovas gamtoje

2012-01-02T23:05:00.000+02:00

Kaip ir žadėjau, dabar apie tą skanumą, kuriuo svetingieji namai dalinosi su manimi. Tai buvo kaukazietiškas avienos plovas. Apie autentiškumą ar šaltinius negaliu nieko pasakyti, nes man niekas neleido prikišti nagų (nebent lupti svogūnus, ot na...) bei nesidalino informacija, o receptas sudegė lauže, gerai, kad prieš tai aš jį spėjau nufotografuoti.

Foto: mano.

Pagrindinio vaidmens atlikėjas: Gaminančios rankos

Spektaklis prasideda!

Kaukazietiškas avienos plovas gamtoje

Reikės:

Avienos (supjaustyti kubeliais kaip šašlykui) (pusantro kg)

Svogūnų (pusantro kg) - stambiais pusžiedžiais

Morkų (pusantro kg) - supjaustyti šiaudeliais

Česnakų (4 galvos) - nulupti tik viršutinę sausą odelę, pageidautina, kad galva nesubyrėtų į skilteles

Pomidorų (3 vnt.) - padalinti į 6-8 skilteles

Ryžių

Po saujelę džiovintų slyvų, abrikosų, kriaušių, razinų

Aliejaus kepimui

Prieskonių: ciberžolės, kumino, čili pipirų, kaukazietiškų prieskonių (yra Saldvos, sudėtis: kalendros, ožragė, krapai, kario prieskoniai, česnakai, bazilikai, druska, ciberžolės)

Malkų laužui

Taigi užsikuriame laužą, į puodą (katiliuką) pilame aliejaus ir kaitiname. Gaminančios rankos dar padarė tokį triuką: į įkaitintą aliejų įmetė nuluptą nepjaustytą svogūną ir ten jį paskrudino, sako taip jis sutraukia iš aliejaus nereikalingus dalykus). Tą puikų svogūną sukapotą kirviu sukramsnojome su druska, kol laukėme plovo. Štai jis:

Tada į įkaitusį aliejų dedame mėsytę, uždengiame ir kepame apie 15 min. Po to įberiame prieskonius (negailime!), išmaišome, ant viršaus suberiame visus svogūnus, uždengiam ir paliekame juos šusti. Ilgokai... kol jie gerai aptirps ir susitroškins.

Ant svogūnų beriame morkas bei česnakus ir kliustelime vandens (verdančio). Troškiname toliau. Maišyti nereikia!

Kai morkytės suminkštės, ant jų sudedame pomidorus ir džiovintus vaisius. Dar paliekame plovą smagiai paburbuliuoti ir už kokių 15 minučių beriame nuplautus ryžius. Patikriname ar užteks skysčio, nes ryžiai jo nemažai sugers ir paliekame puodą geram geram pusvalandžiui ramybėje. Primenu - jokio maišymo! Tiesa, ir jokios druskos :). Man jos ir netrūko.

Štai ir viskas. Dieviška! ! ! Gaila nuotraukos lėkštėje nėra - 4 valandas besigrožėjus šerkšnu su nosį kutenančiu plovo kvapu, tesinorėjo valgyti valgyti ir valgyti. Pakartoti ir dar suvalgyti.

Pirmasis metų įrašas

2012-01-02T21:18:00.000+02:00

Pirmasis naujų metų post'as tebūnie tiesiog pirmos metų dienos foto įspūdžiai. Visai netikėtai atsidūriau ten, kur net neturėjau supratimo kada nors gyvenime apsilankyti. Išties pavadinčiau tai kalėdiniu stebuklu... Bet man buvo labai gera: skanus priėmimas (apie tai bus vėliau), nuostabus kraštovaizdis ir pirmos metų šalnos palaižyta gamta. Su dėkingumu svetingiems namams ir jų šeimininkams:

Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais ir sūriu

2011-12-28T20:47:00.000+02:00

Kolegė man padovanojo knygą "Oliverio ministerija" - vis pažiūrėdavau į ją, bet nepirkau, tai vat ir gavau dovanų. Puikią apžvalgą apie šią knygą galite rasti Žaidimų aikštelėje. Nuo savęs pridėsiu, kad labai apsidžiaugiau, kad pagaliau kažkas Worcestershire padažą išvertė ne "vorčesterio" padažas, o "vusterio" - taip kaip ir reikia. Ir deja aptikau klaidą - kuminą išvertė į kmynus, ech...
O šįvakar sūnus pageidavo iš šios knygos vakarienei gauti Makaronų apkepą su žiediniais kopūstais ir sūriu iš 48 psl. Mano variantas:

Pusė žiedinio kopūsto
120 g minkšto čederio sūrio (jis būna kvadratėliais, atskirai supakuotais į celofaną)
Žiupsnis petražolių
250 g vamzdelio formos makaronų
150 ml grietinėlės
Sauja tarkuoto rokiškio fermentinio sūrio
Druska
Gabalėlis sviesto

Užkaičiame puodą su pasūdytu vandeniu. Kalafiorą padaliname į žiedinėlius. Kai vanduo užverda, suberiame kalafiorą ir makaronus (mano makaronams buvo nurodytas virimo laikas 7-9 minutės, tad juos įmečiau po 2 minučių nuo kalafioro įdėjimo). Per tą laiką, kol makaronai su kalafiorais verda, kitame nedideliame puode šildom grietinėlę su čederiu, kol ištirps. Sudedame petražoles. Įkaitiname orkaitę iki didžiausio karščio (250), įstatome kepimo formą su gabalėliu sviesto, kad jis ištirptų. Makaronus su kalafiorais nusunkiame, sudedame į kepimo formą, užpilame sūriu su grietinėle bei petražolėmis. Išmaišome, ant viršaus pabarstome tarkuotu sūriu ir kišame 10 min. į orkaitę. Paprasta ir skanu!

Pekino antis

2011-12-28T19:39:00.000+02:00

Teko susidurti su tokiu iššūkiu... Iškepti Pekino antį! Hm... Čia mat giminaitis užsakė tiek antį, tiek pagaminimo būdą, o man teliko pildyt jo norus - Kalėdos juk, norų išsipildymo metas (aha, ir stebuklų, ir netikėtumų...). Prisižiūrėjau vaizdų youtube'ėje, videojug'e, prisiskaičiau receptų, antis atkeliavo ir atgulė ant stalo, o mano ieškojimuose dar vis nebuvo aiškumo. Namiškiai ją pasūdė ir pabarstė pipirais, o aš vis drąsinausi. Įsidrąsinau ir čiupau ją. Tiesa, originaliame recepte visai nėra druskos nei pipirų - jie mirko anties gabalėlius hoisin padaže ir tada valgo. Ką gi, aš dariau savaip.

Kaip priklauso, išviriau "kisieliuką": keletas stiklinių vandens+2 šaukštai medaus+1 šaukštas balto vyno acto+2 šaukštai krakmolo (krakmolą reikėtų atskirai ištirpdyti keliuose šaukštuose vandens ir tik tada supilti į vandenį su medumi ir actu bei išvirti) ir ėmiau laistyti ją. Tikslas - apvilkti tą antį salstelėjusia plėvele, kuri ant odos sudžiūtų ir kepant neleistų ančiai išsausėti. Taigi sulaisčius iš lėto ir po truputį (apie 10 min. "malonumo"), reikia palikti antelę džiūti minimum 6 val. Aš palikau pernakt. Kitą rytą antelė keliavo į 200 C įkaitintą orkaitę ant grotelių: maždaug 45+45+45 min. T.y. iš vienos pusės 45 min, apverčiam - kepam 45 min. ir vėl atgal apverčiam. Nelaistom, tačiau apačioje orkaitės padedam skardą su vandenėliu, kuris turi garuoti ir taip palaikyti drėgmę. Be to, į tą skardą turi lašėti anties taukai. Juose labai labai skanu iškepti bulves... Ir voila! Visai lyg ruoštųsi nuskristi, tik galvos nebėr, haha.

Saldumynų dėžutės

2011-12-19T20:53:00.000+02:00

Štai kaip atrodo mano dovanojamos saldumynų dėžutės, kuriose yra: du mano rankų darbo triufeliai, du gabalėliai fadžio, du gabalėliai stollen'o, vienas gabalėlis šveicariško riešutinio pyrago ir du briedžiai, saugantys visą šitą gėrį.

Fadžis su karamele

2011-12-18T22:40:00.001+02:00

Šįmet ketinu daryti saldžias dovanėlės vaikų mokytojams, į kurias įeis gabalėlis Stollen, gabalėlis Šveicariško riešutinio pyrago, koks vienas kitas briedis Rudolfas, naminiai triufeliai bei keletas gabalėlių fadžio. Praktiškai viskas jau pagaminta, tik nesudėliota ir nesupakuota. Netgi dėžutes jau išlanksčiau. Sūnui buvau davusi užduotį surasti kaip pagaminti dėžutes ir mane išmokyti. Ir surado. Lankstosi puikiai, greitai ir išeina labai mielos dėžutės. Be dangtelių, bet man ir taip gerai, nes viršuje tiesiog užsuksiu vyniojamą popierių.

O fadžį (fudge) dariau trijų aukštų, t.y. rudas fadžis, karamelinis sluoksnis ir baltas fadžis. Skanumėlis...

Trijų aukštų fadžis

I-Juodojo šokolado fadžis

170 g juodojo šokolado
100 g kondensuoto saldinto pieno
prieskoniai: cinamonas, maltų čili pipirų (po žiupsnį)

šokoladą ištirpiname inde, įstatytame į kitą indą su karštu vandeniu. Įmaišome kondensuotą pieną ir prieskonius. Supilame į formą, išklotą kepimo popieriumi, padedame šaltai, kad sustingtų.

II-Karamelė

100 g sviesto
75 g cukraus
1 šaukštas medaus
200 g kondensuoto pieno

Viską verdame apie 10 min. storadugniame puode visąlaik maišydami. Iš pradžių atrodys skystoka, bet kaitinant turi sutirštėti ir paruduoti. Truputį pravėsinam ir supilam ant pirmojo sluoksnio.

III-Baltasis fadžis

170 g baltojo šokolado
100 g kondensuoto pieno
Pora šaukštų kokoso drožlių

Ruošiame taip pat, kaip pirmąjį sluoksnį. Paruoštą supilame ant karamelės, papuošiame mėgstamais riešutais. Šaldome bent porą valandų.

Pjaustyti reikėtų karštu peiliu, anot šaltinių (nepamenu, iš kur spausdinau receptą...), bet man ir paprastu peiliu normaliai pjaustėsi. Laikyti šaltai ir sandariai.

Rudolfų banda

2011-12-18T21:54:00.000+02:00

Yra toks briedis Rudolfas. Jo nosis šviečia iš tolo ir jis yra pagrindinis briedis, tempiantis Kalėdų senelio roges. Teisingas briedis, tegu jis ir toliau taip.
O vat Marks & Spencer parduotuvėje galima nusipirkti briedžio nosių - raudonų saldainių, kurie ir vadinasi Festive Chocolate Noses. Faini nerealiai ir labai skanūs. Ir juos galima panaudoti ir padaryti briedžius, kuriuos, man rašant šį postą, mano nuosavi vaikai vagia iš slėptuvės... Nes gavosi PERskanūs. :) Labai labai trapūs ir linksmi. Aišku žiaaaaaaaaaauriai toli iki tobulumo jiems, bet labai nesudėtingai pagaminami, gaminasi linksmai ir dingsta akimirksiu.
Jei negalite gauti tokių nosių, kaip mano, tiesiog naudokite M&M's ar pan. saldainius.

Receptas iš One Ordinary Day

Briedžiai Rudolfai (apie 50 vnt.)

115 g sviesto ar margarino kepiniams
250 g žemės riešutų sviesto
135 g cukraus (perpus balto ir rudo)
1 kiaušinis
2 šaukštai pieno
210 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių

Sviestą išsukam su riešutų sviestu bei cukrumi iki purumo. Įmušame kiaušinį ir įpilame pieno, gerai išmaišom. Tada sudedam miltus su kepimo milteliais ir vėl išsukam. Įmame tešlos gabaliukus ir darome rutuliukus maždaug graikiško riešuto dydžio. Dedame ant skardos išklotos kepimo popieriumi ir vos vos suplojam. Kepam 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 9 minutes. Kai iškepa labai greitai, kol dar jie karšti įspaudžiame nosis ir įkišame ragus (tam naudojame trapius Pretzel sausainiukus). Aušo greitai, tad ne į visus spėjau sukišti ragus, reiškia reikia kepti po mažiau sausainių, t.y. po daugiau skardų (mano buvo dvi skardos). Akis "piešiau" tirpintu šokoladu.

Mielinės bandelės

2011-12-18T21:25:00.000+02:00

Mano dainuojantys vaikai prieš Kalėdas turi TIEK renginių, kad galima sukreizėti. Tai ten dainuoja, tai ten važiuoja ir t.t.t. Visada reik pritept sumuštinių, įdėti pakramtukų ir pan. Taigi iškepiau bandelių su dešrelėmis. Viena bėda, kad neapsižiūrėjusi jas dar ne visai ataušusias uždariau ir jos dėžutėje suprakaitavo ir sudrėko :). Viskas per skubėjimą... Et. Bet likusios namie buvo labai skanios. Tešlos receptas iš tos pačios knygos, kaip ir keksas.

Tešla:

500 g miltų
250 ml pieno (pašildyti truputį)
20 g šviežių mielių
1 kiaušinis
50 g cukraus
50 g sviesto ar margarino (ištirpinti)
5 g druskos

Išeiga: dvi skardos :)
Mieles sumaišome su šaukštu cukraus ir paliekame trumpam. Tada tiesiog užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti. Kai pakils, kočiojame ir formuojame bandeles. Tokias, kokias patinka. Aš pjausčiau trikampiais ir vyniojau į jas dešreles. Tada patepiau tryniu išplaktu su šaukštu pieno. Palikau dar pusvalandį pakilti.
Kepti reikia 220 laipsnių orkaitėje 8-12 min.
Skanumėlis :)

Tvirto kūno keksas

2011-12-14T21:27:00.002+02:00

Yra tokia mano mėgstama knyga, iš kurios gvelbiu bazinius tešlų receptus. Vakar kepiau Drezdeno Stollen pagal variantą iš Neringos blogo, pastačiusi kildinti tešlą, nutariau išnaudoti laiką ir iškepti ką nors kito. Keksą. Paprastą, tvirto kūno keksą. :) Taip, žinau, ne apie vyną kalbu, bet vis tiek, šitas keksas tvirto kūno ir pašvilpkit jūs man, jei norit.

Tvirto kūno keksas

(66 psl., I receptas)

300 g miltų

200 g sviesto ar margarino

200 g cukraus

4 kiaušiniai

200 g razinų

1 šaukštelis kepimo miltelių

Vanilė ar kitokie mėgstami kvapai

Sviestą išsukam iki purumo, tada mušame kiaušinį, beriame po šaukštą cukraus ir miltų (sumaišytų su kepimo milteliais), išsukame. Ir taip po truputį viską sudedam. Kai tešla paruošta, į ją įmaišome nuplautas ir nusausintas razinas, kvapus. Kepame riebalais išteptoje keksinėje formoje apie 45-55 minutes įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje. Kai iškeps (pabadžius pagaliuku turi būti sausa), ištraukiame, atvėsiname ir pabarstome cukraus pudra. Galima glazūruoti cukraus pudros ir citrinos sulčių glazūra (apie 1/2-1 stiklinės cukraus pudros sumaišoma su 2-4 šaukštais citrinos sulčių).

P.S. aš razinas sumaišiau su šaukštu kakavos ir dėjau tik kekso apačioje, todėl tas vienas kampelis toks rudas.

Canon, "Fotoprojektai" ir "Notre Vie"

2011-12-12T14:55:00.001+02:00

Prieš kelias savaites mano pašto dėžutėn įkrito kvietimas į Canon renginį. Buvimas tinklaraštininke išties kartais labai džiugina. Tokie renginiai man vertingi ne tik žiniomis, bet ir pažintimis bei bendravimu. Visada yra apie ką pakalbėti su kitais tinklaraštininkais, juolab, kad mus visus vienija meilė maistui, knygoms, žinioms ir tobulėjimui.

Šio renginio organizatoriai net trys: svetingai mus priėmusi ir vaišinusi vyninė "Notrie Vie", fotografavimo studija "Fotoprojektai" ir Canon.

"Notre Vie" buvau ne pirmą kartą - teko vasarą vakaroti, labai patiko. Kiti irgi minėjo, kad ko gero geriausia vyninė Vilniuje. Priėmimas - kaip senų gerų pažįstamų - šiltas, jaukus ir laaaaaaaaabai svetingas. Nepykite, nepajėgėme tiek suvalgyti, nors ir labai skanu buvo: keptas camembert'as, užkandžių lėkštė (sūriai, kumpis, alyvuogės, saulėje džiovinti pomidorai), quesadilla (kesadilija), užtepėlė iš saulėje džiovintų pomidorų su kaparėliais, šokoladinis pyragas ir t.t. Viskas buvo žiauriai gardu. Nors... šokoladinį pyragą būčiau pagardinusi grūstomis kardamonų sėklomis - labai norėjosi cinkelio jame. Bet daugiau nieko nekeisčiau, mat mėgstu sugrįžti į pamiltą vietą ir rasti ten tai, ką prisimenu.

Canon'as iš savo pusės davė mums pažaisti naujais fotoaparatais Ixus'ais: 220, 230, 1100 ir kt. Faini, spalvoti, lengvučiai ir plonučiai. Aš taip moteriškai pasakyčiau: lengva nešioti ir atrodo stilingai. Ir labai jau gražios jų spalvos, ypač ta rožinė... Techninių savybių neapibūdinsiu, neturiu tam kompetencijos, bet sako, pats geriausias Nikon'as - tai Canon'as (aišku turėjau tą pacituoti, nes aš irgi jau kelios dienos kaip turiu Canon'ą, dar tik įvaldysiu jį ir bus viskas ok).

"Fotoprojektai", kuriuos atstovavo Artūras Valiauga ir Gintaras Janavičius, su mumis pasidalino savo patirtimi fotografuojant maistą. Iš esamų baldų ir daiktų greitutėliai įrengė improvizuotą fotografavimo box'ą ir parodė, kaip canonai gali fotografuoti tiesiai į kompiuterį. Papasakojo, kaip apšvietimą padaryti, kaip komponuoti maistą. Išgyrė Canono soft'ą, todėl imsiu ir susiinstaliuosiu jį artimiausiu metu. Faini vyrukai tie fotografai man pasirodė. Tiesa, diskutavom apie maisto fotografavimo tendencijas, kiek pasakojo kiti bloger'iai bei kiek pati pastebiu, maisto fotogrija linksta į fotografavimą tikroje dienos šviesoje, kiek įmanoma natūraliau, kad nufotografavus, galėtum jį imti ir suvalgyti, kaip kad mes blogeriai dažniausiai darome - gaminam, kad valgyti, o ne kad fotografuoti. O profesionalūs fotografai, atlikdami komercinius užsakymus, fotografuoja studijoje prie dirbtinės šviesos. Mūsų klimato sąlygom didesnę metų dalį kitaip ir neišeitų.

Ir šiaip... labai kalėdiškas gavosi tas mūsų pasisėdėjimas - rytinio sniego pabaltintas Vilnius, kalėdinės vyninės dekoracijos, šventiška nuotaika, pažįstami šilti veidai - žiauriai gerai.

Meduoliai

2011-12-04T19:34:00.000+02:00

Primenu, kad jau tikrai labai laikas kepti meduolius. Aš šiandien tai dariau gal kelias valandas. Mat nutariau padaryti meduolių ant pagaliukų - labai gražu dovanoti. Mano meduolių receptas - štai čia.

Kaju Katli

2011-12-04T19:17:00.001+02:00

Kaunas jau turi savo gražią eglutę - idėja su plastikiniais buteliais man labai patiko. Tiesa tamsoje dar nemačiau, bet ir dieną ji įspūdinga ir labai gražios smaragdinės žalios spalvos. Fotografavau prieš pat atidarymo šventę, kai dar paskutiniai darbai vyko.

O Kaju Katli - tai receptas skirtas norintiems užsikočioti raumenį - daugiau nei 20 min reikia maišyti maišyti maišyti, o ta tešla vis tirštėja ir vis sunkiau pasiduoda maišymui. Nežinau, ar dar pasiryšiu pakartoti, nes ir pirmas kartas nebuvo pats sėkmingiausias - turbūt truputį per ilgai užsižaidžiau, nes tešla gavosi per sausa ir per trapi. Bet skanu tai tikrai. Man viskas su riešutais skanu. Recepto šaltinis - Indian Simmer. Labai tinka kalėdinėms dovanėlėms gražiai supakavus padovanoti. Aš dariau iš pusės normos, bet pateikiu originalų receptą.

Taigi mums reikės:

pusės svaro anakardžių riešutų (maždaug 0,5 kg)
1 puodelio cukraus (atitinka 200 g)
1 šaukšto ghee ar sviesto
trupučio aliejaus (naudojau saulėgrąžų)

Anakardžius užpilame šaltu vandeniu ir paliekam 6-8 valandoms ar pernakt. Tada nupilam, nuplaunam, nuvarvinam. Sutrinam iki vientisos pastos - mikseriu ar kombainu su peiliu. Trinant įpilam truputį aliejaus, maždaug šaukštą. Sumaišom pastą su cukrumi ir ant nedidelės ugnies storadugniame puode imame kaitinti. Visąlaik maišome, visąlaik, visąlaik! Maišome, kol pradės tirštėti ir tamsėti. Maždaug 15-20 minučių. Tada įdedame sviesto ir dar kruopščiai maišome - tešla turi susiformuoti į kamuolį. Tešlą galime dėti ant sviestinio popieriaus, juo užkloti ir iškočioti. Kai atvės, supjaustome gabaliukais. Arba galima formuoti triufeliukus.

Šokoladiniai keksiukai su žemės riešutų sviestu

2011-12-04T18:05:00.000+02:00

Puikūs keksiukai, kuriuose dera ir saldumas ir sūrumas (nuo žemės riešutų sviesto). Viena draugė užbėgo pas mane trumpam ir išsinešė maišelyje keksiuką. Apie jį pamiršo iki kitos dienos, o tada suvalgė, užsigerdama kavos puodeliu. Paskambino ir padėkojo - sako, žinai, taip gerai buvo... Todėl siūlau iškepti ir dalintis. Labai labai dalintis, juk šventinis metas.

200 g sviesto ar margarino kepiniams
100 g cukraus
125 g saldinto kondensuoto pieno
3 kiaušiniai
190 g miltų
3 šaukštai nesaldintos kakavos
1 a. š. kepimo miltelių

Įdarui: žemės riešutų sviestas

Sviestą išsukame su cukrumi bei kondensuotu pienu iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Tada įmaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
Po šaukštą tešlos dedame į keksiukų formeles, ant viršaus dedame arbatinį šaukštelį riešutų sviesto ir dar šiek tiek tešlos ant jo.
Kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.
Iškepusius keksiukus pabarstome cukraus pudra.

Šokoladinis tortas su grietinėle

2011-11-29T23:23:00.000+02:00

Mano drambliuko svajonė, aj ne, ką ten svajonė, iššūkis - pagaminti tikrą Black Forest Gateau,t.y. Juodojo miško tortą. Bet tam reikia turėti specialų likerį, vyšnių uogienę ir šiaip nemažai bovytis. O tortų daryti aš, iš esmės, nelabai mėgstu. Žodžiu ne svajonė, o nesąmonė. Taigi padariau tortą a la Black Forest Gateau. Ir jis gavosi labai skanus, o ko daugiau reikia, jei ne paprasto įvertinimo - ištuštintų lėkštelių ir prašymų pakartoti. Beje, pažiūrėkite, kaip Hestonas Blumenthalis darė šį tortą. Po tos laidos In Search of Perfection serijos man visai nebesinorėjo net bandyti to tikrojo varianto...

Taigi tortas...

Šokoladinis biskvitas
150 g juodojo šokolado, ištirpinti
150 g kambario temperatūros sviesto
150 g cukraus
150 g miltų
6 kiaušiniai
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnis druskos

Sviestą išsukam su ištirpintu ir vos šiltu šokoladu. Po truputį vis maišant dedame trynius ir cukrų. Kai cukrus ištirps, sudedame miltus su druska ir kepimo milteliais. Baltymus išplakam iki standžių putų ir atsargiai įmaišom į tešlą per du kartus.
Tešlą pilame į tortinę kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi (manoji uždaromu šonu 26 cm skersmens). Kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 40 min. (pabadžius mediniu pagalėliu, jis turi neapsivelti tešla). Visiškai atvėsusį biskvitą padaliname į tris dalis.

Kremui:
800 ml riebios plakamos grietinėlės
Cukraus pagal skonį (maždaug 125-150 g)

Šaltą grietinėlę išplakame su cukrumi iki standumo.

Papildomai: šaldytų vyšnių ar braškių, jei neturite, galima naudoti vyšnių uogienę. Manajame torte naudojama 250 ml šaldytų braškių apatiniam sluoksniui (braškes nuvarvinau, o su nuvarvėjusiu skysčiu sulaisčiau biskvitą), 1 stiklinė tirštos (sutirštintos gel-fixu) vyšnių uogienės viduriniam sluoksniui. Jei jūsų uogienė skysta, galima ją pavirti su šaukštu bulvių krakmolo, ji sutirštės ir bus tinkama pertepimui. Tik šiukštu nedėkite karštos - grietinėlė išsileis.

Taigi ant apatinio biskvito sluoksnio, sulaistyto braškių sultimis, dedame braškes ir ketvirtadalį grietinėlės. Dedame antrą biskvito sluoksnį, palaistom jį, sudedame vyšnias ir ketvirtadalį grietinėlės. Uždedame trečią biskvito sluoksnį, sulaistom jį (jei neužtenka braškių skysčio, galima sulaistyti stipria saldinta kava), palaukiam truputį kol sulaistymas įsigers ir gražiai aptepam ketvirtadaliu grietinėlės. Su paskutiniu ketvirtadaliu puošiame tortą. Dar galima jį pabarstyti tarkuotu šokoladu. Dedame tortą į šaldytuvą, kol ateis metas valgyti.

Paprasta ir skanu!

Šaltinis

Pirklio kepsnys

2011-11-29T22:28:00.000+02:00

Joo.. su foto čia nekas. Bet esmė tame, kad vienas mano draugas mestelėjo kritikos, o gal pavadinkim tai prašymu, kad jis pasigenda receptų, kurie būtų tokie paprasti, kad vyrui virtuvėje (na tokiam nevirtuviniam vyrui) nebūtų sudėtinga padaryti, o šeimyna džiaugtųsi. Tad šios serijos rėmuose, tai antrasis receptas. Pirmasis buvo "Vištienos troškinys su pievagrybiais".

Mūsų namuose šis kepsnys turi Pirklio kepsnio vardą, tačiau tikiu ir žinau, kad jis turi visokiausių pavadinimų ir variacijų, bet štai manasis. Proporcijų nebus, svarbu tik pats principas. Beje, šis kepsnys pas mus daromas sekmadienio pietums, kai minim kokio šeimynykščio eilinį gimtadienį. Ir jis visiems patinka, netgi vaikams labai labai.

Reikės:

Kiaulienos išpjovos

Svogūnų

Morkos

Poros šaukštų grietinės ir majonezo (vienodom proporcijom)

Fermentinio sūrio

druskos, pipirų, česnako.

Kiaulienos išpjovą susipjaustom kepsneliais ir juos šiek tiek pamušam (jei netingim). Tada įtrinam druska, pipirais, kapotu česnaku. Visa tai galim pasidaryti iš vakaro ar net prieš 2 dienas. Kepimo dieną kepimo skardą vos vos patepam aliejumi, išdėliojame kepsnelius, kad būtų vienas šalia kito, bet be tarpų. Ant jų beriame smulkiai sukapotą svogūną, tada tolygiai pabarstome tarkuota morka (burokine tarka). Ta pačia brokine tarka sutarkuojame fermentinį sūrį ir sumaišome jį su grietine bei majonezu. Sūrio mišinį dedame ant morkų, gražiai išlyginame ir kepame apie pusantros valandos 180 laipsnių orkaitėje. Labai skanu! Deja, geresnių foto nebuvo - kaip pamenate, savaitgalio oras buvo klaikus, dienos tamsios, o valgyt irgi labai norėjosi...

Snaigė - popieriaus raitymo menas

2011-11-29T21:55:00.000+02:00

Dukrai mokykloje reikėjo padaryti kalėdinę puošmeną. Prisiminiau, kad nuostabios dekoracijos pavyksta naudojantis Quilling technologija. Lietuviškai tai vadinasi popieriaus raitymo menas (internete tikrai galima rasti labai daug informacijos, kaip šitą technologiją įvaldyti). Prisipjaustai ilgų popieriaus juostelių (mano atveju 5 mm pločio), tada jas susuki, suformuoji rutuliuką, akytę, lašelį ar kokią kitą formą, sudėlioji gražiai ir suklijuoji. Taip galima daryti snaiges, pakvietimus, svečių korteles ant stalo ir daug visko. Verta pabandyti - smagiai dirbasi kartu su vaikais. Štai mūsų rezultatas, kuris iškeliavo į konkursą. Nuoširdžiai pasakysiu, kad dukra labai daug raitė, šiek tiek mažiau klijavo, bet darbas tikrai daug daugiau jos. Iki tobulumo dar toli, bet tai tik antras darbelis (pirmasis buvo bandomasis egzempliorius).

Labai gražių pavyzdžių galima rasti www.etsy.com, tarkim štai toks advento vainikas:

arba atvirutė

Taigi... Kalėdos artėja, metas puoštis, mielieji!

Sluoksniuotas obuolių-pudingo pyragas

2011-11-18T09:38:00.001+02:00

Taigi spėju sudalyvauti akcijoje "Obuolių pyragas prieš smurtą" su šiuo pyragu. Jo receptas pas mane užklydo iš lenkiškų žurnalų prieš daug metų. Pastaruoju metu buvau jį primiršusi ir šita akcija man jį priminė. Pyragas iš tiesų labai gaivus, ne per saldus ir tikrai patinka visiems: ir suaugusiems, ir vaikams. Mano dukra vakar suvalgė 3 gabalėlius.

Sluoksniuotas obuolių-pudingo pyragas

1 kg obuolių
100 g sviesto ar margarino
4 kiaušiniai
1,5 stiklinės cukraus
1 stiklinė miltų
1 stiklinė bulvių krakmolo
2 šaukšteliai kepimo miltelių
2 pakeliai vanilinio pudingo
1 litras pieno

1. Tešla
Margariną ar sviestą ištrinti su stikline cukraus ir tryniais iki vienalytės purios masės. Toliau trinant po truputį dėti miltus išmaišytus su krakmolu ir kepimo milteliais. Tada atsargiai įmaišyti išplaktus iki standumo baltymus.
2. Pudingas
Išvirti pudingą iš abiejų pakelių su litru pieno ir puse stiklinės cukraus.
3. Obuoliai
Obuolius nulupti ir sutarkuoti su burokine tarka. Jei obuoliai labai rūgštūs, rekomenduoju įdėti papildomai kelis šaukštus cukrus į juos. Be to, galima paskaninti cinamonu.
4. Kepimas
Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Dėti ¾ tešlos, ant jos obuolius, karštą pudingą ir likusią tešlą. Kepti apie 50 min. 180C laipsnių orkaitėje. Iškepus pabarstyti cukraus pudra.

Saulėgrąžų sėklų paštetas

2011-11-16T23:21:00.000+02:00

Nesu žaliavalgė ir turbūt ja nebūsiu, bet esu smalsus žmogus. Dažniausiai turbūt netgi per daug - man smalsu užgriebti to, ano, kito. Smalsu gyvenimas, žmonės, vynas ir, žinoma, maistas. Puikiai apie mane ir mano smalsumą parašė mano miela draugė ir iš to gimė mano kaip blogerės vizitinė kortelė, kurią dalinu draugams, pažįstamiems ir šiaip renginiuose. Jos kitoje pusėje parašyta štai kas:

"Tikriausiai galėčiau pasakyti, kad myliu gyvenimą. Jo skonių gausybę.
Ir skoniais čia vadinu beveik viską – jausmus, emocijas, įvykius, keliones,

sutiktus ir pažintus žmones, rytus ir vakarus, naktis ir dienas.

Galiausiai – pačius tikriausius skonius, kurie užburia ragaujant

naujus patiekalus ar gardžiuojantis rafinuotais gėrimais.

Todėl aš mėgstu gaminti.

Galbūt taip išreiškiu savo meilę gyvenimui ir tai, ką išgyvenu pati.

Turbūt todėl ir atsirado mano blog‘as – kaip maža užrašų knygelė,

neleidžianti užmiršti savo patirčių ir galimybė pasidalinti jomis su kitais."

Taigi smalsumo vedama, šįkart gaminau kažką iš žaliavalgių repertuaro, vienok adaptavau pagal savo supratimą. Tas gaminys vadinasi saulėgrąžų sėklų paštetas, juo galima aptepti skrebutį, duoniuką ar pridėti pomidoro griežinėlį ar... (palieku skaitytojo fantazijai). O aš dariau sumuštinukus ant skrebučio su pomidoro griežinėliu.

Saulėgrąžų sėklų paštetas

1 stiklinė gliaudytų saulėgrąžų užpilama šaltu vandeniu ir paliekama ~4 valandoms. Tada nupilamas vanduo ir dar valandėlę sėklos paliekamos.

Išbrinkintos saulėgrąžos suberiamos į virtuvinį kombainą (jei neturite, galima su kavamale malti) ir sutrinamos iki pašteto konsistencijos. Tada jos gardinamos - aš dėjau saulėje džiovintą pomidorą aliejuje (su juo dar kartą sutryniau visą paštetą), porą šaukštų aliejaus (naudojau tą aliejų, kuris ir būna stiklainėlyje su saulėje džiovintais pomidorais), žiupsnį kajeno pipirų, šiek tiek jūros druskos, malto kumino, kurkumos. Štai ir viskas - paštetas pagamintas :)

Božolė: priminimas

2011-11-16T11:30:00.001+02:00

Jei netyčia pamiršote (nors kaip galima???) - tai rytoj (tiksliau šiąnakt) atvyksta Beaujolais Nouveau (Božolė Nuvo). Gaila, į jokį degustacinį renginį dėl asmeninių planų nuvykti negaliu, tačiau tikrai ragausiu jo namuose. O Perkūno namų naujienlaiškis mane informavo, kad šiųmetis Božolė bus įdomus, cituoju:

Georges Duboeuf prognozės 2011 m. Beaujolais Nouveau vynui

„2011 metų Božolė regiono klimatas suteikė puikias sąlygas vynuogių derliaus sunokimui. Šilti ir saulėti balandžio bei gegužės mėnesiai sąlygojo sėkmingą, kiek ankstyvą vynuogynų žydėjimą, o ypač karšta antroji pusė rugpjūčio puikiai sunokino derlių. Šių metų „Beaujolais Nouveau“ vynas itin tamsios rubino spalvos, intensyvaus raudonųjų bei juodųjų uogų aromato: juodųjų serbentų, braškių, šiek tiek jaučiami slyvų bei marmelado kvapai."

Keletas faktų apie Božolė:
1. Božolė visada pradedamas pardavinėti trečiąjį lapkričio ketvirtadienį.
2. Božolė regione yra apie 4000 vyno augintojų, maždaug 1/3 gamina būtent Beaujolais Nouveau vyną.
3. Šis vynas gaminamas tik iš Gamay (Gamay noir jus blanc) vynuogių.
4. Vynuogės Božolė regione skinamos tik rankiniu būdu.
5. Beaujolais Nouveau vynas geriamas jaunas.
6. Beaujolais Nouveau yra patiekiamas atvėsintas iki 11-12 laipsnių.
7. Božolė regionas garsėja puikiu maistu - Paul Bocuse, nouvelle cuisine atstovo, žymaus šefo restoranas irgi yra šiame regione.
8. Sakoma, kad Beaujolais - tai vienintelis baltas vynas, kuris yra raudonas :).
9. Beaujolais serviruojamas su sūriais (pvz. Gruyere), įvairiomis salotomis, paukštiena, ryškesnio skonio vynas gali būti patiekiamas ir su raudona mėsa. Paul Bocuse siūlo tradicinį desertą: persikai su juodaisiais serbentais aplaistyti atšaldytu Beaujolais vynu.

O čia šiek tiek daugiau informacijos apie tai su kokiu maistu derinti Beaujolais Nouveau.

Obuolių pyragai prieš smurtą

2011-11-16T09:05:00.000+02:00

Prisijungiu prie akcijos ir kviečiu prisijungti mano blog'o skaitytojus. Tikiuosi spėsiu sugalvoti ką ir kaip iškepti, jei ne, tai bent viešinu šią akciją!

Moterys kviečiamos kepti pyragus ir kartu kovoti prieš smurtą šeimoje

Obuoliai, cinamonu kvepiantis obuolių pyragas yra tapę neatsiejamu šeimos, jaukių, saugių namų simboliu. Tačiau ne visuose namuose saugu. Statistika rodo, jog kas trečia Lietuvos moteris patiria smurtą sau artimoje aplinkoje – šeimoje.

Siekiant suburti moteris išreikšti nepritarimą smurtui šeimoje lapkričio 3-20 dienomis Moterų informacijos centras kartu su partneriais skelbia receptų konkursą, kurio šūkis – „Jaukiuose namuose moterys kepa pyragus. Smurtui čia vietos nėra“. Konkurso dalyvės kviečiamos parodyti moterišką solidarumą bei išradingumą virtuvėje ir pateikti savo mėgstamo skanėsto iš obuolių receptą.

Receptus vertins ir originaliausius padės išrinkti akcijos globėja charizmatiškoji maisto gaminimo meistrė, perkamiausių kulinarijos knygų autorė Beata Nicholson. „Už obuolius, pyragus ir laimingas moteris“ – žinoma Lietuvos moteris ragina prisijungti prie šios akcijos ir dalintis receptais. Konkurso laimėtojos bus apdovanojamos lapkričio 25 d. 17 val. akcijos „16 dienų be smurto prieš moteris“ atidarymo renginyje PC „Panorama“. Jo metu moterys galės ne tik dalyvauti trumpametražių filmų peržiūroje, bet ir pasivaišinti dideliu obuolių pyragu. Originaliausių receptų autorės bus apdovanojamos Beatos Nicholson ir tarptautinės kosmetikos kompanijos „Avon“ įsteigtais prizais.

Jūsų receptų laukiame adresu obuoliu.skanestai@gmail.com iki lapkričio 20 d. Visą informaciją apie konkursą bei dalyvių atsiųstus receptus rasite akcijos internetiniame tinklaraštyje http://obuoliuskanestai.blogspot.com/.

Vištienos troškinys su pievagrybiais

2011-11-15T19:13:00.000+02:00

Nežinau kaip, bet pasirodo galima išsišiepus eiti Laisvės alėja ir džiaugtis vakaru, nors miego trūksta be proto, vaikas serga, galva skauda... Bet galima, svarbu nusiteikti matyt. Tai ir nusiteikiau: nusipirkau gabalėlį vištos, keletą pievagrybių ir grietinėlės. Padariau, ligonis suvalgė viską ir subarė, kad per mažai padariau - reiškia sveiksta. Rodos, kažkada šitą receptą buvau ir kitur publikavusi, bet jis toks paprastas ir toks puikus, kad turi turėti savo vietą ir čia. Be to, šis patiekalas dar ir labai greitai pagaminamas.

Vištienos troškinys su pievagrybiais
2-3 porcijoms:
350 g vištienos filė
6 didesni pievagrybiai (ar 10 mažesnių)
1 didelis svogūnas
150 ml riebios grietinėlės
šiek tiek aliejaus kepimui bei gabalėlis sviesto
Druska, pipirai

Svogūną smulkiai susipjaustome ir kepiname aliejuje ant nedidelės ugnies, kol suminkštės. Per tą laiką ~1,5 cm kubeliais susipjausome vištieną bei gana smulkiais griežinėliais - pievagrybius. Kai svogūnas apkeps, sudedame vištieną ir apkepiname maišydami kelias minutes. Tada dedame pievagrybius ir kepame dar keletą minutėlių. Pilame grietinėlę, dedame sviesto gabalėlį, beriame druskos bei pipirų ir patroškiname gal 5-10 min.

Aš valgiau su Arborio ryžiais, kuriuos gaminu taip:
1 stiklinę sausų Arborio rūšies ryžių pakepinu svieste keletą minučių maišydama. Užpilu dvi stiklines vandens, įberiu šiek tiek druskos ir verdu ~18 min. Labai skanu!

Pavalgome... O po to belieka grįžti į realybę. O kaip dar būtų gerai taurė šalto balto vyno, ech...

Šokoladinis Indrės pyragas

2011-11-13T13:18:00.001+02:00

Man turbūt skaniau šokoladinis pyragas nei pats šokoladas. Na nebent tai kuris nors iš mano mylimiausių šokoladų: juodasis su jūros druska ar juodasis su čili pipirais. Užtat kai namie prisikaupia juodojo šokolado, aš kepu pyragą. Šįkart nusitaikiau į Indrės šokoladinį pyragą ir jis man tikrai patiko.
Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad cukrus ir miltai šiame recepte nurodyti mililitrais - mat aš iš pradžių nepastebėjau ir susvėriau gramais, tad teko graibyti cukrų iš kiaušinių. Buvo juokinga :).

Šokoladinis pyragas

360 ml cukraus
4 nubrauktų šaukštelių vanilinio cukraus
240 g sviesto
240 g juodojo šokolado (ne mažiau 52% kakavos)
4 šaukštų karčios kakavos
4 didelių kiaušinių
360 ml miltų
2 nubrauktų šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos

Aptepimui

60 g sviesto
90 g šokolado (iki 52% kakavos)
240 ml cukraus pudros
1 šaukšto karčios kakavos
2-3 šaukštų pieno

Papuošimui: riešutų, džiovintų vyšnių

Ištirpinkite sviestą, šokoladą ir kakavą. Ataušinkite. Kiaušinius išplakite su cukrumi iki kol pabals, o masė padvigubės. Sumaišykite kiaušinių plakinį su tirpintu šokoladu ir sviestu. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska, įsijokite į šokolado mišinį.

Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Supilkite tešlą ir išlyginkite. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių ir kepkite 40-45 minutes. Viršus turi būti suskeldėjęs, o įkišus medinį pagaliuką jis turi išlįsti sausas.

Aptepui ištirpinkite sviestą su šokoladu, įmaišykite kakavą, cukraus pudrą ir pieną. Jei masė gavosi per tiršta, įdėkite dar šaukštą pieno.

Iškepus pyragui jį aptepkite šokolado mase, papuoškite riešutais ar džiovintomis vyšniomis, kaip padariau aš.

Vandos Statkevičienės keksas

2011-11-13T13:03:00.001+02:00

Vandos Statkevičienės - Juozo Statkevičiaus mamos - keksą esu ragavus keletą kartų. Jis toks nerealus, kad užmiršti tikrai niekaip neišeina. Todėl kažkada paskambinau pačiai poniai Vandai ir paprašiau papasakoti, kaip jinai jį kepa. Internete šio kekso receptų yra daug, ir įvairių variacijų, tad norėjau tikslesnių pasakojimų. Šitą jos receptą turiu jau du metus, dalinausi su savo buvusia kolege kažkada ir ji pirmoji bandė kepti. Jai nepavyko, tad aš atidėjau jį į šalį ir kuriam laikui pamiršau. Tačiau vėl gavau progą paskanauti tuo keksu ir išsitraukiau receptą. Nežinau, kodėl kolegei nepavyko - man keksas iškilo ir iškepė. Tik padariau keletą nedidelių klaidų, t.y. per mažai ištepiau formą riebalais, tad buvo sunkumų išimant, be to, razinų nepavoliojau miltuose, tad jos visos nusėdo į dugną (t.y. ant pačio kekso viršaus, nes jis išverčiamas aukštyn kojomis).

Vandos Statkevičienės keksas

2 stiklinės cukraus (1 stiklinė - 200 ml)
2 stiklinės miltų
5 dideli arba 6 mažesni kiaušiniai
250 g Vilniaus margarino
200 g 40 proc. Dvaro grietinės
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
300g razinų, papildomai galima pridėti riešutų, kokoso drožlių ir pan.

Margariną sutarkuoti per burokinę tarką ir maišyti su cukrum ir miltais, kol pasidarys trupiniai.

Kiaušinius išplakti, kol suputos. Sudėti grietinę. Tada po truputį dėti trupinius ir plakti, ko ištirps cukrus ir tešla taps vienalytė.

Kekso kepimo formą ištepti riebalais, tada dėti trečdalį tešlos, pusę razinų, vėl trečdalį tešlos, kitą pusę razinų ir užbaigti tešla. Išlyginti paviršių ir dėti į įkaitintą orkaitę, kepti 1 val. 10 min. 175 laipsnių orkaitėje.

Iškepusį pyragą aptepiau glajumi: stiklinė cukraus pudros, pora šaukštelių citrinos sulčių ir dar truputį vandens, kad būtų ne per skysta ir ne per tiršta, tinkama varvinti šaukštu.
Labai skanu!

Skonio žinynas

2011-11-09T10:33:00.003+02:00

Vakar Žaidimų aikštelė su Vagos leidykla, Vilkyškių pienine bei Virtuvės mitų griovėjais, pakvietė sudalyvauti Niki Segnit knygos "Skonio žinynas" pristatyme. Renginį vedė Virtuvės mitų griovėjas Alfas Ivanauskas, o jame dalyvavo visas tuntas įžymybių: Inga Valinskienė, Jazzu, Agnė Jagelavičiūtė, Mantas Petruškevičius, Inga Paksaitė-Stumbrienė ir daug kitų. Todėl apie renginį rašo visi populiariausi interneto portalai: delfi, balsas, 15 min. Na bet ir aš pasišildžiau žvaigždžių spinduliuose (nors kam man tai? Man dzin... Man svarbu turinys šiuo atveju).

Apie knygą: knygą, kaip ir minėjau, išleido Vagos leidykla, puikiai išvertė Eglė Aleksandravičiūtė. Labai gražiai apipavidalinta, netikėtai spalvotais lapų šonais. Knygos pabaigoje puiki rodyklė, padedanti susigaudyti. Nuotraukų nėra, užtat vertingos informacijos - iki kaklo. Kaip ir ką su kuo derinti, kas tinka ir netinka. Yra daug receptų, žymių virėjų, knygų, filmų apie maistą paminėjimų, patiekalų kilmės nuorodų. Manau, ji kurį laiką bus mano knyga prieš miegą, o po to ir pastovi pagalbininkė.

Vakaro metu buvo pristatytas ir vynas, kurį, sako, serviruoja žymiajame restorane "Noma". Vynas "Sancerre" iš Sauvignon Blanc vynuogių, kurios auginamos Prancūzijos Luaros (Loire) slėnyje. Labai kvapnus vynas, ryškaus obuolių aromato. Ir jo etiketėse puikuojasi lietuviški žodžiai "Auksinis", "Akmeninė", "Skeveldra". Vynas gaminamas nededant cukraus ir stabilizatorių bei sulfitų.

Vakaro akimirkos:

Skanavome: sūriu įdarytus pomidorus su pomidorų džemu, kvepiančiu cinamonu; fetos sūrį apvyniotą kumpiu ir pabarstytą triufelių (galvos neduosiu, bet lyg taip prisimenu) ikrais, žiedinių kopūstų kremą su šukutėmis ir alyvuogių dribsniais...
Įėjusius svečius pasitiko Luaros putojantis vynas (Cremant) Langlois. Man tiko ir patiko.

_______________________________________________________________
Papildymas:

130 knygos psl. rašoma:
Šparagai ir bulvės. Tiek vieni, tiek kiti puikuojasi žemišku, riešutiniu charakteriu. Jane Grigson rekomenduoja išvirti šviežias bulves su šparagais ir patiekti pietums su minkštai virtais kiaušiniais, namine duona, sviestu ir Luaros slėnio baltuoju vynu. "Sancerre" iš Luaros ir "Sauvignon Blanc" iš Naujosios Zelandijos gaminami iš tos pačios rūšies vynuogių, kurios pasižymi šparagų savybėmis, todėl šie vynai idealiai tinka prie aikštingų daržovių.

_______________________________________________________________
O juk mes ir skanavome "Sancerre", tik nebuvo šparagų, nei bulvių... Bet vis tiek buvo gerai!

Karamelinis obuolių pyragas

2011-11-06T15:11:00.000+02:00

Nerealiai gražus ruduo pasitaikė - vos ne kas rytą negaliu atitraukti akių nuo vaizdo per langą ir perkelti žvilgsnį į kompiuterio ekraną. Per langą - saulė pro rūką, medžių viršūnės, o kompe - darbas darbas darbas... O kadangi kabinete vėsu, tai su kiekvienu arbatos/kavos puodeliu ir spoksau sau per langą. Šiandien prie kavos dar turėjau laaaabai gero pyrago gabalėlį. Kai AJ receptą skaičiau, man neatrodė, kad bus taip gerai, nors ten taip ir buvo parašyta. Turbūt ne visada tikiu tuo, ką skaitau. Kartais reikia ir taip.

Karamelinis obuolių pyragas (su mano pakeitimais)

Pagrindas:200 gr. kambario temperatūros sviesto
180 gr. cukraus (ėmiau 100 gr. balto ir 80 gr. rudojo cukraus)
1 a.š. vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
3 kiaušiniai
2 a.š. kepimo miltelių
250 gr. miltų

Obuolių sluoksniui:

apie 1 kg. obuolių (geriau saldžiarūgščių, o ne rūgščių)
397 gr. indelis "Rokiškio" karamelizuoto sutirštinto pieno

Trupiniams:

90 gr. miltų
75 gr. rudojo cukraus
1 a.š. cinamono
75 gr. šalto sviesto

Pagrindas. Minkštą sviestą su cukrumi ir druska mikseriu ar kombainu plakame iki purumo - apie 3-5 min. Mušame po vieną kiaušinius, ir po kiekvieno kiaušinio plakame 1 min. Suberiame kepimo miltelius ir persijotus miltus, gerai išmaišome iki vienalytės masės ir pastatome į šalį, kol pjaustysime obuolius.

Obuolių sluoksnis. Obuolius nulupame, išimame sėklalizdžius ir supjaustome plonomis riekelėmis arba kubeliais. Sumaišome obuolius su karamelizuotu sutirštintu pienu.

Trupiniai. Suberiame į dubenį sausus produktus, sudedame gabaliukais supjaustytą arba sutarkuotą sviestą ir pirštais triname, kol gausime trupinius.

Surinkimas. Į kepimo popieriumi išklotą formą pilame tešlą, išlyginame paviršių. Ant viršaus sudedame obuolius. Trupinius užberiame tolygiai ant viršaus. Kepame iki 180 C įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 min.

Na tikrai, nerealiai skanus pyragas!

Šokoladiniai pyragėliai

2011-11-02T21:44:00.001+02:00

Tos šventės... Nesvarbu, kad liūdos, bet vis tiek - grynas apsirijimas. Po to tenka tas pasekmes ilgai liuobti nuo savo kūno. Tai, žinoma, nepakelia gyvenimo kokybės ir nuotaikos, tad tenka džiugintis kitais malonumais. Pavyzdžiui... Knyga! Perskaičiau PinCity paskolintą knygą Jane Austin "Įtikinėjimas" (Persuasion). Mano mėgstamiausias filmas yra BBC pastatymo serialas pagal Jane Austin romaną "Puikybė ir prietarai" (Pride&Prejudice) ir ta knyga man daug labiau patiko nei "Įtikinėjimas". Man užkliuvo, kad siužetas vis po truputį eina į kulminaciją, eina, eina ir staiga! pfffffffff... Vietoj geros meilės scenos, kad galėčiau kaip žmogus nuleisti ašarą kitą, pasakojamu stiliumi parašo, kad va, herojai išsiaiškino jausmus ir jau viskas gerai - jie myli vienas kitą. Na ačiū... bet ne - tai ne man. Tačiau filmas, panašu, daug geresnis - pažiūrėjau treilerį ir ketinu jį patį neužilgo pažiūrėti. O prie jo labai tiks šokoladiniai pyragėliai. Ketinu juos kepti dar kart, tik su kitokiu pagrindu - norėjosi stipresnio ir sunkesnio pagrindo. Na, bus matyt.

Šokoladiniai pyragėliai

Pagrindas:

270 g miltų

180 g sviesto

šaukštas cukraus pudros

žiupsnis druskos

4 šaukštai šalto vandens

Miltus su sviestu, cukraus pudra ir druska trinam į trupinius, tada įmaišom vandenį ir užminkome tešlą. Ją padedame šaltai pusvalandžiui. Po to kočiojame, išpjaustome, išklojame formeles (kokias turite, manosios buvo kelių dydžių, nes išeina nemažai pyragėlių), jas subadome šakute ir kepame 10-15 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Įdaras:

175 g šokolado (naudojau juodą)

50 g miltų

4 kiaušiniai

75 g sviesto

100 g cukraus

Šokoladą su sviestu ištirpiname (geriausia viename inde, įstatytame į kitą su verdančiu vandeniu) ir praušiname. Kiaušinius išplakame su cukrumi kol jie pabaltuos ir taps puria mase. Į šokolado ir sviesto mišinį įmaišome kiaušinius bei miltus. Paskirstome į formeles su iškepta tešla ir dar kepame 6-8 minutes 180 laipsnių orkaitėje.
Labai skanu - ta šokoladinė dalis išeina tokia puri ir tirpstanti burnoje. Šokolado mėgėjams tikrai patiks.

Šaltinis: BBC Good Food

Citata

2011-11-02T09:10:00.000+02:00

Be komentarų...

Saulėgrąžos su medumi

2011-10-28T18:12:00.000+03:00

Nuostabiai saulėtas ir gražus ruduo papuolė - ar norit pasiginčyti? Netikiu. Kiekvienąkart grįždama namo matau štai tokį rudeninį grožį.

Otokiu metu laiku, reikia kažko tikrai sotaus ir saulėto - kad nebūtų liūdna, jog anksti temsta, kad nebūtų sunku dirbti, tiesiog, kad būtų jauku. O tai - maistinga, skanu, dingsta akimirksniu... Saulėgrąžos su medumi. Sakysit, nejaugi? Ha, pasidarykit.

Saulėgrąžos su medumi

Tereikia stiklinės gliaudytų saulėgrąžų (pas mano malūnininką tik 7 lt/kg) ir didelio šaukšto medaus.

Sausoje keptuvėje pakepiname saulėgrąžas visąlaik maišant, kol skaniai paskrus. Suberiame į dubenį ir įkrečiame šaukštą medaus. Maišome, kol medus sušilęs gražiai pasiskirstys po saulėgrąžas. Kai atvės, saulėgrąžos apstings ir galima bus atsilaužti gabalėlius ir sukramtyti prie kavos. Dingsta nespėjus ištuštėti kavos puodeliui. (Atsiprašau - fotografuota su mobiliu telefonu - prie kavos puodelio.)

Ir prie progos norėjau rekomenduoti man pastaruoju metu be proto patikusį raudoną vyną - nebrangus, bet sodrus, ryškaus juodųjų serbentų skonio - Tormenta 2006 (Chile). 100 % Cabernet.

Vapiano

2011-10-26T21:13:00.000+03:00

Prieš savaitę gavau pakvietimą apsilankyti „Vapiano“ – itališkos dvasios restorane Vilniuje, prekybos centre „Europa“. Dvejoti atsakant neleido tai, kad jame jau esu buvusi – ir man ten patiko! O pasiūlymas pačiupinėti jų virtuvę iš arčiau, iš vidaus tikrai nenukrenta man kasdien į pašto dėžutę. Taigi, keturios merginos: Jovita iš PinkCity, Indrė iš GP Magijos ir Jurga iš Savaitgalio rendez-vous susitikom skaniam vakarui.

Pirmąjį „Vapiano” restoraną 2002 m. sumanė atidaryti vienas vokietis, dirbęs McDonald restorane – jo idėja buvo atidaryti greito maisto restoraną, kuris vis dėlto gamintų sveikai. Tam išties tiko itališka virtuvė bei jos patiekalai: pizzos bei pasta. Vapiano – tai pasaulinio tinklo restoranas, kol kas vienintelis Lietuvoje, nors mano ausis pasiekė gandai, kad antrasis bus Kaune. Kada – restorano atstovai neišdavė. O gaila, labai laukiu.

Restoranas iš kitų restoranų išsiskiria išties daug kuo. Visų pirma tuo, kad restorane padavėjų nėra - įėjus gaunate kortelę, kurioje sukaupiama informacija apie jūsų suvalgytus patiekalus ir išgertus gėrimus. Išeidami kortelę grąžinate kasininkei ir su ja atsiskaitote. Na kažkas tokio kaip vietinės reikšmės banko kortelė.

Antrasis išskirtinumas – atvira virtuvė. Užsisakę patiekalą jūs matote praktiškai visą jo gaminimo procesą, kuris užtrunka tik keletą minutėlių. Ar tai greitasis maistas? Ir taip, ir ne. Taip – nes pagaminama labai greitai. Ne, nes pagamintas maistas iškart atiduodamas klientui - nieks jo nedžiovina šilumą išlaikančiose lentynose, kol bus nupirktas. Ne, nes naudojami tik kokybiški produktai, iš kurių pagaminamas patiekalas per tokį trumpą laiką todėl, kad naudojamos specialios indukcinės viryklės, wok’ai bei akimirksniu reguliuojama temperatūra.

Virtuvės vadovas Tomas Pipiras daug pasakojo mums apie produktus, kokybę, patiekalus, neišduodant receptūros, nes ji griežtai saugoma. Makaronai gaminami tik iš semolinos ir vandens, restorane yra nuosavas makaronų fabrikėlis, kuriam vadovaujantis jaunas virėjas akivaizdžiai su meile gamino makaronus ir dėliojo juos prie svarstyklių. Mat kiekvieną porciją sudaro 180 g makaronų ir jie jau būna susverti į specialius indelius. Indeliai tada atsiduria už virėjų nugarų, patogiai laukdami savo eilės ir savo padažo.

Kiekviena porcija klientui gaminama atskirai, jam stebint ir su juo bendraujant. Išties, vienas iš pagrindinių personalo atrankos kriterijų yra komunikabilumas. Virėjas, gamindamas klientui patiekalą, turi sugebėti su juo pabendrauti, sužinoti, ar klientas mėgsta aštriau, ar švelniau, su česnaku ar be ir pan. Gal netgi pajuokauti ar priversti nusišypsoti. Na, pats virtuvės šefas sudarė linksmo ir labai bendraujančio žmogaus įspūdį. O dar ta pavardė.. mmm :). Beje, jis prisipažino, kad išties mėgsta aštrų maistą.

Taigi apžiūrėjusios visą procesą, gavome ir pačios pažaisti virėjus. Aš pasirinkau gaminti Pesto pastą. Pesto padažą gamina restoranas pats sau, tad jis visada šviežias, be to, žiauriai skanus ir kvapnus. Fotografuoti laiko nebuvo, nes gaminimo procesas labai greitas ir nėra kada atsitraukti nuo keptuvės - kitaip padažas gali sudegti. Taigi visų pirma alyvuogių aliejuje pasikepiname pinijų (ar kitaip kedro riešutų, bet tik ne indiškų), kartu su jomis galima įsidėti ir aštrios paprikos, jei mėgstate aštriai. Tada dedame kaušelį pesto, išjungiame ugnį ir išmaišome. Kvapas pasklinda dieviškas... Išvirtus makaronus suberiame į padažą ir gerai išmaišome. Dedame į lėkštę ir užbarstome tarkuoto kietojo sūrio. Puošiame baziliko lapeliais. Tai iš tiesų TAIP paprasta. Ir be proto skanu.

Kol valgėme savo pasigamintus patiekalus, kalbinome virtuvės šefą ir restorano vadovę, jie pasakojo apie gyvąjį alyvmedį viduryje restorano ir kaip kas rytą jį pakalbina ir paglosto, mat jis neypač džiaugiasi savo padėtimi. Pasakojo apie kasdien atvežamus lietuviškus bazilikų vazonėlius, kurie puošia kiekvieną stalą ir juos galima skabyti ir dėti į savo patiekalą. Pasakojo apie rankomis kočiojamas picas bei nuostabiausią čyzkeiką Vilniuje – žinau, pati ragavau kelis kartus. Desertui mus juos ir pavaišino. Taip pat ir tiramisu bei panna cota, visa tai buvo tikrai įspūdinga.

Beje, visi indai iš Villeroy & Boch - funkcionalūs, baltutėliai - tokie, kokius norėčiau turėti namuose. Bet Vapiano ir galima jaustis kaip namie, prie kiekvieno stalelio yra rozetė kompiuteriui, gali sėdėti kiek nori ir netgi žiūrėti filmą per savo kompą, sako, klientai taip kartais daro...
Apsilankykite ir Jūs ;)

Katės, katinai, kačiukai, miau

2011-10-23T12:14:00.002+03:00

Vakar su vaikais lankėmės Cornish-Rex veislyne "Agnus". Vajej vajej kokie faini katinėliai: ausys stačios, akys plačios. Šita pilka gražuolė žaliom akimis (apačioje per vidurį) apsigyvens pas mus po poros savaičių. Bet dar yra visa krūva katinėlių, kuria laukia namų, štai kokia puokštė:

Le Petit Nicolas

2011-10-20T15:34:00.000+03:00

Po bjaurios dienos, kai nuo streso, skubėjimo, lėkimo nesinori išvis nieko, nei valgyti, nei bendrauti, tik užsidaryti ir pasislėpti, padeda geras filmas. Filmą šitą draugė man dar vasarą davė, o aš pusę rudens marinavau... O būč žinojus... Bet reikiamą akimirką jį atradau ir vakaras pasaldino dieną.
Filmas sukurtas pagal populiarias vaikiškas knygas apie mažąjį Nikolia. Veiksmas vyksta 50-aisiais - labai faina veikėjų apranga, šukuosenos, interjerai. Tai komedija, kuri iš tiesų juokinga. Jei jau aš juokiausi balsu, būdama absoliučiai sušiktos nuotaikos, tai tikrai yra komedija. Nepernešu komedijų, kurios yra nejuokingos ar kuriose juokeliai yra labai kvaili. Šita kitokia. Šilta jauki komedija.
Siužetas: pagrindinis veikėjas berniukas Nikolia sunerimsta, kad jo tėvai (pagal visus klasės draugo nupasakotus požymius) ko gero ketina susilaukti mažylio, o jį, kaip nebereikalingą, palikti miške. Tad jis ieško būdų, kaip išspręsti šitą situaciją padedamas savo klasės draugų. Būdai, savaime suprantama, originalūs.
Šiaip akivaizdžiai filmas labai puikiai sudėliotas, kiekviena smulkmena apgalvota, personažai labai ryškūs, charakteringi. Būtina pamatyti, net jei vaikų neturite.
IMDB reitingas - 7. (o tai daug!)
Knygų ir filmo tinklapis

Vyninė "Gurmė"

2011-10-18T18:00:00.000+03:00

Tinklalapyje "Pinigų karta" rašiau apžvalgą apie visai neseniai atsidariusią vyninę Kaune.

Gurmė

Atradau sau mielą naują vietą vakarojimui, nors buvau tik keletą kartų, visada buvau sutikta lyg sena miela draugė. Kai visi tokie susvetimėję aplink, kai darbe tame pačiame koridoriuje dirbantys žmonės nesisveikina (patikėkite, man taip buvo), kai į mane besisveikinančią parduotuvėje žiūri kaip į kvaištelėjusią – tai juk retenybė. O jei dar šiaip sau pavaišina šlakeliu vyno, kaip gi nesistebėsi. O pasirodo būna ir taip.

Šiandien, sunkųjį pirmadienį, būtinai reikėjo pasigerint. Nežinau kaip jums, bet man po ramaus savaitgalio pirmadienį gana sunku įsivažiuoti į darbus, todėl pietus mėgstu praleisti taip, kad truputį atitrūkčiau ir atsipalaiduočiau. Šįkart tai iš tiesų pavyko.

Prigriebusi kolegę, kuri po pietų pareiškė, kad jei ir neišmokysiu jos gaminti, tai apie maistą tikrai sužinos nemažai, nusiskubinau į „Gurmė“.

Kažkada, kai tik pradėjau domėtis maistu, jo gaminimu, nežinojau nei kas yra gurmė, nei kas gurmanas, ir man vienodai paišė. Vienok dabar, dabar yra kitaip.

Ne tik todėl, kad žinoti daug man patinka, bet ir todėl, kad susidomėjimas tuo, ką ir kaip gaminti, ką pirkti ir valgyti dabar tapo madingas.

Todėl ir aš renkuosi būti gurmė, o ne gurmanu. Ir ne tik todėl – gurmė tikrai atitinka mano filosofiją: mėgstu ragauti, kalbėti apie maistą, mėgautis juo, rinktis atidžiai ir skanauti. Tad ir „Gurmė“ – mano vieta.

Vyninė „Gurmė“ – pačioje senamiesčio širdyje, prie pat Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, jaukiame skliautuotame raudonų plytų rūsyje. Restorano savininkas, virėjas ir someljė – nuostabiai svetingas, nuoširdžiai pasitinkantis kiekvieną svečią šypsena ir nors keletu draugiškų frazių. Manęs, deja, keletu neužganėdinsi, tad sužinojau šiek tiek daugiau: vyninėje galima ne tik papietauti ar pavakarieniauti, bet ir įsigyti sūrio, vyno, šampano, prieskonių ir pan. Vynų pasirinkimas tikrai didelis, nors savininkas minėjo, kad visko to, ką jis norėtų matyti savo lentynose, dar neturi – ir vietos mažai, ir norai dideli.

O noras turėti savo vietelę gimė iš svajonės pritaikyti savo žinias ir išmonę – vyninės šeimininkas užaugęs vos ne ant mamos virtuvinio darbastalio, pats gaminantis namuose kasdien, baigęs someljė mokslus, tad natūralu, kad toks projektas sukosi galvoje.

Betgi ragaukime! Su kolege išsirinkome skirtingus patiekalus (talijos lieknumo dėlei tik antruosius), buvo patikintos, kad šios dienos sriuba tikrai yra verta ragavimo. Bandėme nepasiduoti, tačiau šefas maloniai pasiūlė padalinti porciją per pusę – sutikom, velniop tą talijos centimetrą. Tądien buvo siūloma kreminė (trinta) brokolių sriuba.

Ją pateikė su duonele bei sviesteliu, žinoma, sviestui tepti buvo padėtas specialus peilis. Sriuba švelni ir išties gardi, kaip ir buvo žadėta.

Nunešdama sriubos lėkštes, padavėja tarstelėjo, kad sulauksime kitų patiekalų už poros minučių. Taip ir buvo, o man patinka pažadai, kurie išsipildo. Tik padėjus lėkštes, vėl sulaukėme šefo dėmesio, jis pasiūlė pavaišinti šlakeliu vyno: kolegei prie žuvies balto, man prie jautienos – raudono. Palinksėjom, aha, norim!

Nors sako „na chaliavu i uksus sladkij“, arba „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“, šita taisyklė čia visai negalioja – jei vaišino, tai tikrai kokybišku ir derančiu prie maisto vynu, abi tą pripažinom.

Mano jautiena (iš limuzino jaučio mėsos, sako ji daug minkštesnė ir skanesnė nei įprasta jautiena) buvo minkštutė, tirpo burnoje. Gal padažas šiek tiek per riebus mano poreikiams, bet šeimininkas patikino, kad jis gamintas sviesto pagrindu ir turi toks būti.

Su saulėje džiovintais pomidorais, bulvytėmis – buvo gardu. Toks jausmas, lyg ruošta sau, ruošta su meile, kaip namie…

Deserto teks eiti kitąkart, nors porcija nebuvo labai didelė, bet tikrai soti.

Tiesa, pietų metu kainos šiek tiek mažesnės nei vakare. Aptarnavimas vyninėje man paliko tikrai gerą įspūdį – jis buvo šiltas, nuoširdus ir dėmesingas. Indai bei įrankiai – skoningi ir patogūs.

Jei netyčia tektų ilgiau palūkėti maisto, visada yra ką nuveikti – apžiūrėti vyno lentynas (staleliai yra sustatyti visai prie pat vyno), perversti specializuotos spaudos apie vyną bei maistą, pasidairyti po krautuvėlę, ar galų gale pakalbinti šeimininką, jam bendravimas sekasi puikiai!

The Shipping News

2011-10-12T17:25:00.001+03:00

Vėl grįžtu prie filmų žiūrėjimo - lietingas oras liepia vakarus praleisti namuose. Pažiūrėjau The Shipping News - 2001 metų filmas, vaidina visa žvaigždžių krūva: Kevin Spacey, Julianne Moore, Judy Dench and Cate Blanchett. Režisierius - Lasse Hallstrom. Stiprus filmas, graži gamta. Šį filmą turbūt geriausiai iliustruotų toks pasakymas: viskas, kas nutinka, tai tik į gerą. Net ir blogi, skausmingi patyrimai padaro mus tuo, kas esame, išmokina mus kažko, praturtina, subrandina ir užaugina.
Reikia pamatyti.

Moliūgų duona pagal Sonatiną

2011-10-11T21:22:00.001+03:00

Šįmet akivaizdžiai buvo moliūgų metai: jų užaugo daug ir tokių visai visai nemažų. Prapjovus moliūgą, reikia jį skubiai doroti (ilgai nestovi, o šaldytuve vietos nėr...), tai aš jį greitai dalinu į kairę ir į dešinę bei darau visokiausius patiekalus. Šįkart buvo moliūgų sriuba, daržovių troškinys su moliūgais ir moliūgų duona pagal Sonatina. Ji man patiko, bet kitąkart dėsiu į pačią tešlą įvairiausių žolelių, man norėjosi ryškesnio skonio. Bet moliūgo panaudojimui puikus receptas. Duona susivalgė ir nė ženklo neliko. Beje, tokį niūrių rudeninį orą ši duona laaabai pagerina savo linksma saulėta spalva. Nes kitaip dar galima užsidepresuoti: šalta, nešildo, lyja... (vietoj daugtaškio prašau įsivaizduoti poriebį keiksmažodį).
Ir prie viso šito baisumo mane ištiko dar didesnis baisumas: mano mielasis rožinis telefonas išsimaudė klozete. Gal ir galima džiaugtis, kad prieš atliekant gamtinius reikalus, tačiau net ir šis faktas nepadėjo. Jis mirė ir niekas jo nebesutaisys. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsiu naują telefoną, tik deja jis nebus rožinis. Et, teks aplipdyt swarovskiais (nors taip norėčiau panėšėti į fyfą, mat kažkodėl pastaruoju metu man vis kas nors pasako, kad esu baisiai griežta, fyfos gal nebūna griežtos, a?).

Bet kepkime duoną, tiek to tos modernios technologijos...

Moliūgų duona (paspaudus nukeliausime į Sonatinos receptą)

500 g moliūgo gabaliukų arba 300 g moliūgų tyrės
25 g. šviežių mielių
2 a. š. skysto medaus
500 g miltų
2 a. š. druskos
1 kiaušinio trynys + 1 v. š. pieno
2 v. š. moliūgų sėklų duonai pabarstyti

Užvirti didelį puodą pasūdyto vandens. Suberti moliūgo gabaliukus ir virti, kol suminkštės, apie 20 minučių. Nuvarvinti (skysčio neišpilti) ir pertrinti per sietelį ar sutrinti blenderiu. Tyrę ir paliktą nuovirą ataušinti iki kambario temperatūros (tai užėmė daugiausiai laiko).

Mieles sduėti į 60 ml palikto nuoviro (ar vandens, jei naudojate moliūgų tyrę). Supilti medų ir maišyti, kol ištirps.

Dideliame dubenyje miltus sumaišyti su druska. Viduryje padaryti duobutę ir supilti mielių mišinį, tuomet moliūgų tyrę.

Po truputį nuo kraštų įmaišyti miltus, kol gausis pakankamai standi lipni tešla. Jei tešla per kieta, įpilti kelis šaukštus moliūgų nuoviro (ar vandens). Jei per skysta - dar šiek tiek miltų.

Tešlą dėti ant miltais pabarstyto paviršiaus ir minkyti apie 10 minučių, kol ji taps lygi ir elastinga.

Dėti tešlą į švarų dubenį, uždengti rankšluosčiu ir kildinti, kol padvigubės, apie 1,5 valandos. Paminkyti ir leisti pailsėti 10 minučių.

Suformuoti duonos kepalą, dėti į aliejumi pateptą ar kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą ir uždengti rankšluosčiu. Kildinti, kol padvigubės, apie 1 valandą.

Patepti duoną kiaušinio trynio ir pieno plakiniu, pabarstyti moliūgų sėklomis. Kepti iki 220° C įkaitintoje orkaitėje 10 minučių, tada sumažinti temp. iki 180 laipsnių ir kepti dar apie 30 min. Ataušinti ant grotelių. Skanaus!
Aš tešlą ruošiau duonkepėje, tad tešlos ruošimo laikas buvo trumpesnis.

Mano Paryžius

2011-10-06T23:02:00.000+03:00

3 naktys ir 2,5 dienos. 5,5 balai malonaus laiko (iš 5). Vasara, karštis, atostogos ir greitas sugrįžimas į rudeninę realybę. Iš tiesų, tas pasibuvimas jau atrodo kaip sapnas atmerktomis akimis per pietų pertrauką besisukiojant darbo kėdėje. Bet turiu nuotraukas – jos man primins pasiplaukiojimą Sienna, blaškymąsi karštyje aplink Notre-Dame, minias žmonių prie Sacre Coeur – ten uždegiau žvakelę už save ir artimuosius beigi draugus, patikusį Mmmmm... vyną.

Keli man malonūs pastebėjimai apie Paryžių:

1. Mandagūs žmonės, tame tarpe ir vairuotojai. Nesvarbu, ar tu eini degant raudonai šviesai, ar prieš tavo nosį sustojo krovininis autobusiukas ir ramiai kraunasi, o jo aplenkti galimybės nėra – ne, ne, ne, niekas nemirksi, nepypsi ir neputoja. Ir kaip jie parkuojasi - lietuviams labai reikėtų pasimokyti. Iš abiejų pusių vos po mažą tarpelį, o jie sugeba ir išvažiuoti, ir įvažiuoti, ir pasistatyti lygiai lygutėliai.

2. Paryžiečių plaukuosenos – neįtikėtinai dažna atrodė, lyg būtų ką tik išėjusi iš kirpyklos. Visi plaukeliai vietoje, sustyguoti, suglotninti, išpurenti – nelygu šukuosena.

3. Sankryžos. Patenki į sankryžą ir nesuvoki, kur ir kaip sukti, mat susikerta kokios 6-8 gatvės...

4. Balkonai. Na, tie prancūziški – išraityti, išrangyti, visai kaip nėriniai. Nuostabaus grožio!

5. Saldumynų parduotuvėlių asortimentas – ech kokie pyragėliai, pyragaičiai, keksiukai.

Noriu ten dar ir vėl.

Dar daugiau foto

Karamelinis saldėsis

2011-09-26T23:24:00.000+03:00

Galvoju nuo ko čia pradėjus... Ką papasakojus įžangai. Ar tai, kad kai tamsu, į galvą lendančios mintys išauga nuo pūkelio iki juodo pikto audros debesio? Ar visai iš kitos operos - tai, kad penktadienį skrendu trims naktims į Paryžių?O gal, kad kai man bloga nuotaika, aš klausau G&G Sindikato ir tai mane veža? Žiauriai mėgstu jų dainą "Bestija" - gera bjaurybė...

O užkąsti jai visai tiktų Midlandijoje nužiūrėtas saldėsis. Bus puikus nuotaikos pakėlimo komplektas. Tebūnie šiandien tik apie tai. O šitą saldėsį gaminsiu vėl. Vėl ir vėl!

Karamelinis saldėsis

Pagrindas

180 g tirpinto sviesto
50 g cukraus
225 g miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
pusė pakelio vanilinio cukraus

Karamelinis sluoksnis

125 g sviesto
100 g cukraus
2 šaukštai medaus
400 g kondensuoto pieno

Šokoladinis glaistas

100 g juodojo šokolado
20 g sviesto

1. Į ištirpintą sviestą įmaišome cukrų, druską. Po to sudedame miltus su kepimo milteliais. Užmaišome tešlą. Ją tolygiai paskirstome ant ~25 cm skersmens formos dugno. Kočioti nereikia, galima pirštais išlyginti tešlą. Kepame ~15 min, 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

2. Kol pagrindas kepa, pagaminame karamelę. Storadugniame puode ištirpiname sviestą su medumi ir cukrumi, tada supilame kondensuotą pieną. Kai užvirs, sumažiname ugnį ir visąlaik maišant verdame, kol sutirštės – man užtruko apie 7-8 min. nuo užvirimo.

3. Karamelę supilame ant iškepusio pagrindo ir paliekame atvėsti.

4. Ruošiame šokoladinį glaistą: ištirpiname sviestą ir suberiame sulaužytą šokoladą, maišome, kol jis ištirps. Šokoladą tolygiai paskirstome ant atvėsusio karamelinio sluoksnio.

5. Dedame į šaldytuvą, kad sustingtų. Atvirai pasakius, kitą dieną man jis buvo skanesnis, nei pagaminimo dieną. Kaip šokoladukas... Skanus, saldus, žiauriai geras.

Du prancūziški filmai

2011-09-26T20:03:00.000+03:00

Štai ir vėl aš apie filmus. Šįkart akiratyje prancūzų filmai - du filmai, kuriuos pamatyti reikia. Kodėl? Na, kaip visada - juos pažiūrėjus kažkas viduje pasikeičia. Nors truputuką, bet pasikeičia. Pirmasis:

Quartier lointain

Siužetas: suaugęs žmogus staiga vėl atsidūria savo paties 14-mečio kūne, tačiau išsaugo savo patyrimus ir atsiminimus. Jis čia, kad ką nors pakeistų. Filmas apie tai, kaip perrašyti praeitį. Na, gal ne pačius įvykius iš tiesų, bet savo projekciją į juos tai tikrai. Juk jei dabartyje perrašysim savo nuoskaudas iš praeities, pasikeisim ir mes patys, ir mūsų elgesys. Šį filmą reikia pažiūrėti dabar.

Antrasis:
La tête en friche

Siužetas: pagyvenęs neišsimokslinęs vyras (Gerard Depardieu), pilnas vaikystės nuoskaudų, susipažįsta su apsiskaičiusia senute ir susidraugauja. Šita pažintis pakeičia jame turbūt viską. Filmas apie meilę, draugystę, motinos-sūnaus santykius. Teisingas filmas.
Gero žiūrėjimo!

Cukinijų pyragas su pelėsiniu sūriu

2011-09-20T20:19:00.000+03:00

Kažko tokio rudenį man ir norėjosi. Cukinija, kurių pridygo be proto, ir kuri neturi savo išskirtinio skonio, o prisitaiko prie to, su kuo ja naudoji. Pelėsinis sūris, prieš kurį neatsilaikau, prisiperku, po to nespėju valgyti... Štai ir pyragas. Greitai, lengvai ir labai skaniai. Be to, man jis kažkodėl pasirodė labai elegantiškas ir toks... na gurmė! Gabalaitis šio pyrago (dar šilto) su taure vyno - jis padarė mano dieną (it made my day)!

Pagrindas:

180 g miltų

120 g margarino kepiniams

30-40 ml šalto vandens

žiupsnis druskos

Margariną su miltais ir druska trinam kartu, kol pasidarys trupiniai (kombainu su peiliu labai greitai gaunasi, bet galima ir rankomis), pilame vandenį ir suformuojame tešlos rutulį. Padedam jį šaltai pusvalandžiui. Po to iškočiojame, išklojame riebalais išteptą kepimo formą suformuodami kraštelius, subadome šakute pagrindą ir kepame 10 min. 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Jei turite kuo paslėgti pagrindą - galima tai padaryti, kad nesipūstų. Bet aš šįkart nedariau.

Įdaras:

Gabalas cukinijos

2 kiaušiniai

3 šaukštai grietinės

po šaukštelį kapotų petražolių ir krapų

100 g Delice Mon Sire sūrio (75 proc. riebumo, baltojo pelėsio)

50 g Shropshire Blue sūrio (ar kokio kitokio mėlynojo pelėsio sūrio)

žiupsnis druskos, šiek tiek juodųjų pipirų

Cukiniją supjaustome 0,5-1 cm storio griežinėliais ir pakepam su šlakeliu aliejaus.

Kiaušinius išplakame su grietine, sudedame žoleles, druską, pipirus. Įpjaustome Delice Mon Sire sūrį ir išmaišome.

Ant apkepto pagrindo sudedame cukinijos griežinėlius, užpilame paruoštą masę ir gražiai išdėliojame Shropshire Blue sūrio griežinėlius.

Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 35-40 min.

Du geri filmai

2011-09-08T18:36:00.000+03:00

Per kelis vakarus pažiūrėjau dar du tikrai gerus filmus, na iš kategorijos "reikia pamatyti".
Pirmasis: The Girl in the Cafe

Man labai patinka pagrindinis aktorius - Bill Nighy. Kiek mačiau filmų su juo, man visi labai patiko. O šiame filme jis ypač šarman. Filmas vertas pamatymo dėl daugelio dalykų. Nenoriu jų išduoti tiems, kas filmą žiūrės, tad nesakysiu. Bežiūrint man buvo labai daug momentų, kad jaučiausi susitapatinusi su pagrindiniais aktoriais, jaučiau jų emocijas. Gerai pastatyta, išties. Ir labai geri tekstai.

Antrasis: Elvis and Anabelle

Filmas kaip vintažinė atvirutė, lyg pro rūką... Filmas apie stebuklus. Labai labai gražus. Jį apibūdinant tiktų šis posakis: "Yra tik du būdai gyventi: vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna, kitas - jog viskas yra stebuklas.

Mielinis pyragas su sūrio-cukinijos įdaru

2011-09-08T18:15:00.000+03:00

Kai man sunki diena darbe, aš grįžus nejučiom lendu į virtuvę ir ten ką nors veikiu, tik taip užsimirštu ir atsijungiu. Net jei blogai jaučiuosi, virtuvė gelbėja. Užtat niekaip nesuprantu žmonių, kuriems neįdomu, ką jie deda į burną, kaip valgo, kaip serviruoja. Et...

Štai vakar ištinusia galva grįžau ir puoliau kapstyti šaldytuvą, ieškodama ką ir kaip pagaminti. Gavosi skanutis pyragas, kurį dedu čia :)

Mielinis pyragas su sūrio-cukinijos įdaru

1 stiklinė rūgpienio

40 g tirpinto sviesto
žiupsnelis druskos
25 g šviežių mielių
1 šaukštas cukraus
1 kiaušinis
miltai (kad tešla būtų minkšta)

Mieles sumaišome su cukrumi, tada iš visų produktų užminkome minkštą tešlą ir paliekame valandai pakilti.

Per tą laiką pasidarome įdarą:

1 svogūnas
1,5-2 stiklinės tarkuotos cukinijos
200 g varškės
200 g fermentinio sūrio
100 g pjaustyto kubeliais kumpio (naudojau Panevėžio filė)
Žalumynai: krapai, petražolės, gelsvė

Druska, pipirai, pimento (švelnūs rūkytos paprikos milteliai: dėjau 1 arbatinį šaukštelį)

Aptepimui: gabalėlis lydyto sviesto, pora šaukštų sezamo sėklų.

Svogūną pakepiname su gabalu tarkuotos cukinijos, sutarkuojame sūrį, smulkiai supjaustome žalumynus. Viską sumaišome.

Tešlą padaliname į dvi dalis: vieną truputį didesnę. Iškočiojame didesnę dalį ir išklojame ja kepimo formos dugną, suformuodami kraštelius. Ant tešlos dedame įdarą ir jį užklojame kitu iškočiotu gabalu tešlos. Aptepame lydytu sviestu ir pabarstome sezamo sėklomis.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min.

Labai

Les emotifs anonymes

2011-09-05T22:23:00.000+03:00

2010 m. prancūzų-belgų filmas "Les emotifs anonymes", visai netikėtai pakliuvęs į mano rankas, ėmė ir pagerino mano vakarą. Pirmadienis, kaip žinia, visada yra ne pati geriausia savaitės diena, todėl jo vakaras ypač svarbus visų kitų savaitės dienų nuotaikai. Filmas apie vyrą ir moterį, ką gi daugiau. Jie turi šį tą bendro ir, žinoma, jie įsimyli. Va tokius filmus aš ir mėgstu, haha.

Šiek tiek juokingas, bet labai šiltas ir jaukus filmas, kuris tetrunka vos 80 minučių. Aktoriai nenucackinti, visai ne tobuli vyrai ir moterys, o tokie paprasti kasdieniai žmogeliai su savo baimėmis ir problemomis. Iš dalies galima priskirti virtuviniams filmams, bet tik truputį, mat siužetas susijęs su šokoladu ir šokolado fabrikėliu. Žodžiu, rekomenduoju!

Skanaus filmo!

Morkų tortas su varškės kremu

2011-09-01T22:12:00.002+03:00

Rugsėjo 1-oji... Ačiūdie ji pakeliui į pasibaigimą. Buvo graži diena, bet nuvargino irgi nerealiai. Ir nuo jos prasidės kitas etapas: reik susidėliot save ir savo vaikelius į jų tvarkaraščių ritmą, sudėlioti jų pamokas, būrelius, paankstinti ėjimą gulti, ryte man keltis anksčiau, nes prisižadėjau daryti pusryčius jiems... Ech. Fantazija su tais pusryčiais nėra pas mane labai išbujojus, gal kas nors komentaruose man patars? Šiuo metu mano planuojamas įmanomų pusryčių sąrašas yra šis:

1. Blynai

2. Kiaušinienė

3. Omletas

4. Sumuštiniai

5. Ryžiai su kiaušiniu

6. Sausi pusryčiai su pienu

7. Bandelės su uogiene

8. Dešrelės

9. Žuvies piršteliai

10. Lietiniai blynai

11. Varškėčiai

12. Košė (užpiltinė, trumpo virimo ir pan.)

13. Jogurtas/sūreliai

Kažkur skaičiau, kad žmonės nemėgsta įvairovės ir pusryčiams renkasi dažniausiai tą patį. Bet man pačiai patinka įvairovė. Vaikams ko gero irgi. Taigi, laukiu patarimų.

O šiandieną mes paminėjome per daug blogų praūžusiu morkų tortu ir pirktiniais ledais. Morkų tortui gaminti naudojausi Laisvalaikio virtuvėje receptu ir patarimais - jie puikūs. Perkeliu šiek tiek adaptuotą tekstą čia, tikiuosi Reda nesupyks, bet jos variantas man pasirodė pats geriausias. Tiesa, tortas labai skanus! Šeimynykščiai, keletas svečių ir giminiečių valgė nuoširdžiai ir pasigardžiuodami.

Morkų tortas su varškės kremu

Papločiams reikia:

~230 g miltų (2 stiklinės)

2 a.š. sodos

2 a.š. kepimo miltelių

2 a.š. cinamono

1/4 a.š. druskos

~600 g tarkuotų morkų (3 stiklinės)

~100 g stambiai smulkintų riešutų

~60 g kokoso drožlių (1 stiklinė)

1/2 stiklinės razinų

300 g rudojo cukraus (2 stiklinės)

1 stiklinė aliejaus

4 nemažų kiaušinių

Kremui reikia:

500 g varškės

150 g cukraus pudros

1 a.š. vanilės esencijos

400 ml plakamosios grietinėlės (~35 %)

1 citrinos sulčių

Papuošimui:

200 ml plaktos grietinėlės

Dubenyje suberti miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną, druską, sumaišyti ir atidėti į šalį.

Smulkiai sutarkuotas morkas (bulvių tarka) sukrėsti į kitą nemažą dubenį, berti kokoso drožles ir riešutus bei gerai nuplautas razinas.

Dar kitame dubenyje supilti aliejų ir suberti cukrų. Paplakti kelias minutes, tada mušti po vieną kiaušinį, po kiekvieno plakti ~1 min. Turi gautis tokia šviesiai rusvos spalvos vientisa masė. Tada jau atsargiai įmaišome miltų mišinį (neplakti) ir morkas.

Galima tortą daryti apvalų, tada reiktų tešlą padalyti į tris ar keturias lygias dalis ir kiekvieną iškepti apvaliose formose. O aš, kaip ir Reda, naudojau dvi vienodo dydžio stačiakampes skardas (tas, kurios priklauso prie orkaitės), išklojau jas kepimo popieriumi, masę padalinau į dvi lygias dalis, abi dalis sukrėčiau į atskiras skardas. Su silikonine mentele išlyginau tešlą (tiek vienoje skardoje, tiek antroje) ir abi skardas šoviau į orkaitę, įkaitintą iki 160 C temperatūros. Kadangi tokie papločiai nebuvo stori, tai kepė ~30-35 min. (Kepimo laikas priklauso nuo to, kiek vienu metu kepame papločių ir kokio jie storio, todėl reikėtų nuolat stebėti, tikrinant mediniu pagaliuku, jį įsmeigus ir ištraukus turi būti sausas).

Ištraukus iš orkaitės atvėsinti.

Kol papločiai vėsta pasigaminti kremą pertepimams. Varškę pertrinti per sietelį, suberti cukraus pudrą ir įlašinti vanilės esenciją, išplakti (aš naudojau President varškę, kuri yra kreminė, tad jos pertrinti nereikėjo). Atskirame inde supilti grietinėlę, išplakti iki standumo ir atsargiai įmaišyti į varškės masę. Toliau nestipriai maišant, po truputį supilti citrinos sultis.

Galiausiai atvėsusius papločius pertepti varškės kremu, torto viršų papuošti pagal fantaziją (riešutais, kokoso drožlėmis, džiovintais vaisiais ar net šviežiomis uogomis...). Aš papločius perpjoviau pusiau, gavosi 4 lygios dalys, tada jas pertepiau (prieš tai padalinus kremą į 3 lygias dalis), o viršų papuošiau plakta grietinėle. Paruoštą tortą dėti į šaldytuvą kelioms valandoms arba pernakt.

Sūrininkų namai

2011-08-28T17:14:00.000+03:00

Paskutinę atostogų dieną suplanavau kelionę į Sūrininkų namus, jau seniai norėjau ten apsilankyti - juk išties sūriai man labai labai patinka. Nekeisčiau į mėsą, oj ne. Sūrininkų namai yra Varėnos rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus ir 129 km nuo Kauno, tai keletas sūrius gaminančių susivienijusių ūkininkų, auginančių avis, ožkas ir karves. Visų jų sūrių galima paragauti kavinėje-parduotuvėje "Sūrininkų namai". Štai taip atrodo jų meniu.

Užsisakėme sūrių degustaciją - gavome visą lėkštę, kartu su namine dieviška duonele, sviesteliu ir kriaušių uogiene. Visko nesugebėjome įveikti, tai pasiėmėme su savimi. Dar ragavome dienos sriubą - cukinijų. Nebloga sriubytė, bet man nepatiko jos spalva - tokia pilkoka... Manau, pagardinus ją ciberžole ar kariu, ji būtų dar gardesnė.

Atsigerti Sūrininkų namuose galima naminės giros. Vaikams nelabai patiko, nes ji buvo tik vos saldi, o man kaip tik labai patiko, atsigaivinimui labai gerai. Tiesa, gana netikėta, bet kava buvo labai gera, su gera putele, stipri ir labai mielame puodelyje.

Lengvai karamelinis maskarponės sūrio pyragas (tortas)

2011-08-26T19:02:00.000+03:00

Paskutinė savaitėlė mano atostogų. Užsibrėžiau visai nemažai, kol kas planas vykdomas visai neblogai. Tačiau... pažadėjau vaikams laipiojimus Pagonijos uola ir Pagonijos voratinkliu. Viešpatėliau jergutėliau. Aš žinau, kad aš bijau aukščio, bet ko dėl vaikų nepadarysi... Taip, aš užsikabarojau į Pagonijos voratinklį vargais negalais, su pailsėjimais ir mintimis, kad gal geriau nelipti, bet užlipau. 13 metrų, pastebiu... Laukiau vaikų, kad visi kartu pradėtume trasą. Jie bandė kelis kartus, bet finale atsisakė tos minties. Aš nutariau irgi nusileisti ir nekamuoti to voratinklio, jis man pasirodė viršijantis mano kuklias galimybes, o sau įrodinėt nieko nenorėjau, ir kam gi? Aš save per gerai pažįstu ir taip, gana to, kad užsilipau taip aukštai. Tiesą pasakius, nulipt buvo dar baisiau, xixixi... Ką gi, nukeliavom kopti į uolą. Drąsiai galiu pasakyt, kad visai patiko, bet iki viršaus neužlipau - pagailo mano nagų, jėgos išseko, o ir šiaip, na nelengvas tas alpinizmas, jei bogu, nelengvas. Pagirtina, kad vaikai irgi po kažkiek užlipo. Ir šiaip, servisas labai fainas, aptarnaujanti mergina labai gražiai mumis rūpinosi, skatino lipti, palaikė morališkai ir šiaip, šauni mergina. Ir už nepavykusius bandymus pinigėlių nepaėmė, nenuskriaudė. Anyway, kam patinka šitokios pramogos - rekomenduoju, tikrai gali būti smagu: graži gamta, sutvarkyta aplinka, visai netoli nuo Kauno ir puikus aptarnavimas! (P.S. mieli savininkai, jei mane skaitysite, padarykite, prašau, laiptukus į to voratinklio pradžią, a?? Labai jau sunku užlipti ten... tada gal būtų lengviau ir susimotyvuot trasą pereit... Dar dabar jaučiu ant kojų skaudulingas mėlynes nuo to kabarojimosi...)

O dabar pyragas. Perdariusi kelis receptus pagaminau pyragą mamos gimtadieniui. Pyragą labai lengvai galima pavadinti tortu, nes jis ganėtinai prabangus, o tinkamai papuoštas už tokį tikrai sueis be kalbų.

Pagrindas:

2 pakeliai Selga sausainių (naudojau vieną šokoladinį, vieną Irish cream skonio)
100 g sviesto

Sausainius sumalam į trupinius ir įmaišome minkštą sviestą. Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, sudedam sausainius su sviestu ir gerai apspaudžiame.

Pagrindinė masė:

500 g maskarponės sūrio
5 kiaušiniai
3 šaukštai cukraus
1 indelis Rokiškio karamelizuoto sutirštinto saldinto pieno (ne Rududu, o Rokiškio, jie skiriasi tuo, kad Rududu daug kietesnis ir tamsesnis, Rokiškio švelnesnis ir minkštesnis - man jis labiau prie širdies, na ar prie gomurio)

Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Trynius išsukame su cukrumi, tada sudedame indelį karamelinio pieno bei sūrį ir išsukame, kad neliktų gumulėlių. Atsargiai įmaišome baltymus. Supilame ant pagrindo ir dedame į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Orkaitės apačioje dar įdedame indą su vandeniu - kad kepant garuotų. Kepame gana ilgai - man reikėjo geros valandos, kad viršus nebebūtų liulantis. Į kepimo pabaigą šiek tiek sumažinau temperatūrą (iki 160).

Viršus:
1 plytelė juodo šokolado
30 g sviesto
3 šaukštai riebios grietinėlės

Šokoladą su sviestu ir grietinėle išlydome ant mažos ugnies. Iškeptą dar karštą pyragą aptepame šiuo šokoladu.
Pyragą paliekame atvėsti ir dedame į šaldytuvą kelioms valandos ar pernakt. Tada puošiame plakta grietinėle (nebūtinai). Labai skanus :)

Pabaigai šiek tiek pastabų:
Per vasarą perskaičiau David Lebovitz Sweet Life in Paris. Ačiū Jurgai, paskolinusiai ją man, knyga nuostabi!
Atradau Saulių Mykolaitį - kažkaip anksčiau nebuvau susidūrusi. Patiko. Nors ir lengvai depresova muzika, bet patiko.
Pažūrėjau "virtuvinį filmą" Waitress - apie bjauriai nutekėjusią nėščią padavėją, kurios aistra yra pyragai. Lengvas, bet smagus filmukas.
Ir! Labai gali būti, kad neužilgo mes turėsim naują šeimos narį :). Labai labai laukiam ir svajojam apie tai :). Vakar aplankėme Agnus Cattery veislyną ir ten prisižaidėm su tooookiais nuostabiais padarais, uj! Man jie tooookie faini, kad net negaliu. Žodžiu laukite žinių. Nebaisiai greitai, bet...

Karamelinis pyragas su traškiu paviršėliu

2011-08-18T20:44:00.000+03:00

Na štai. Grįžtu į virtualų gyvenimą. Tikiuosi :). Vasara taip prabėgo,kad nesijaučiu jos paturėjusi savo glėbyje ir išuosčiusi pilna krūtine, oj ne. Įdomu, kodėl kiti metų laikai taip lėtai slenka, o vasara bėga paknopstom pasiraičiusi padurkus? Na gal tik vienas pavasaris dar su ja draugauja sporto šakoje "Bėgimas", o ruduo ir žiema - tai tikrai ne. Mano vasara kvepėjo mėlynėmis ir putėsiais iš jų, kalnais bruknių (uogienės privirėm kaip niekada), kuriuos rinkau be atvangos, glėbeliais voveraičių, žydinčiais viržiais ir avietėmis, kuriose susibraižiau visas rankas. Na ir šiek tiek jūra - bet ją jau spėjau pamiršti.

O vat rudeniui ir turiu paruošusi puikų pyragą - lengvai pagaminamas, kvapnus ir karamelinis. Pats tas praskaidrinti niūrybę :). Bet jei stipriai lis besibaigiant vasarai - irgi tiks.

Traškus paviršėlis:
35 g sviesto
3 šaukštai miltų
2 šaukštai cukraus
2 šaukšteliai vanilinio cukraus

Viską triname tarp pirštų kol gausis trupiniai. Juos dedame į šaldytuvą, kol pasigaminsime pagrindinę tešlą.

Pagrindinė tešla:
300 g Rududu
2 dideli kiaušiniai
1/2 stiklinės miltų
50 g minkšto sviesto
1 šaukštelis vanilinio cukraus (arba pora lašų vanilės esencijos)
1 šaukštelis kepimo miltelių

Rududu išsukame su sviestu ir tryniais (kombainu ar mikseriu su peiliu). Sudedame miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi ar vanilės esencija. Išplakame baltymus ir įmaišome į tešlą per du kartus.

Į kepimo formą pilame tešlą, ant jos užbarstome trupinius ir kepame apie 30-35 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Mano pastebėjimas: Kadangi pyragas gaunasi tikrai nedidelis, kitąkart sudėsiu visą skardinę Rududu (ji 375 g, kur kišt tuos 75 g???), o kitas sudedamąsias dalis (kiaušinius, miltus, sviestą) padauginsiu iš dviejų.

Šaltinis: Cynamon i oliwka

O čia mano naujausi atradimai, užsiėmimai ir susižavėjimai, gal pravers kam, o ir man pasitarnaus šis įrašas kaip užrašų knygutė:

Nuostabus internetinis žurnalas "Lamų slėnis".
Filmas: Nigel Slater autobiografinis filmas Toast.
Dieta: Mirimanovos dieta.
Atradimas: Pinterest
Muzika: Putumayo
Blogai: Roost, Forty-Sixth At Grace, Kiss My Spatula, La Buena Vida.

Vakaras Palangos paplūdimyje

2011-07-26T22:54:00.000+03:00

Priešpaskutinis vakaras Palangoje - graži saulė, gera kompanija. Atostogos gavosi kaip efektingai svyruojanti kreivė: aukštyn-žemyn, aukštyn-žemyn. Čia apie nuotaiką, stresą ir orą. Oras absoliučiai tautinis, kad jį kur, nėkart neteko nusvilti nė mažiausio odos lopinėlio, ko dar nėra buvę. Ne tai kad norėčiau, tiesiog konstatuoju faktą. Atvirai pasakius- noriu į savo lovą, į savo buduarą ir į savo erdvę. :)

Forget Me Not

2011-07-17T22:35:00.000+03:00

Filmas, kurį verta pamatyti. Tik 24 valandos Londone, per kurias susitinka du nepažįstami žmonės, juos ištinka meilė, atskleidžiamos jų paslaptys. Nuotaikos filmas - skausmingai gražus, įsimintinas...

Easy Virtue

2011-07-15T22:33:00.000+03:00

Och.. išlyginau TRIS skalbimus. Maniau mirsiu... bet atsidariau vyno! Ir šis nuostabus nuostabus nuostabus filmas. Colin Firth jau senų seniausiai yra mano žiauriai mylimas aktorius (ypač nuo Pride&Prejudice BBC pastatymo bei King's Speech) su nerealiu cinkeliu šitame filme, taip pat ir Kristin Scott Thomas - nuostabiai britiškai šalta valdinga moteris. Ej, bet ir Jessica Biel čia tiko. O jau tango šiame filme koks... mmmmmmmm!

Žodžiu, rekomenduoju iš visos širdies, prisijuokiau, pasimėgavau ir tikrai pažiūrėsiu dar.

O šalia šio filmo galima pasikepti ant keptuvės pirmų nuosavų pomidorų griežinėliais (taip taip, aš mėgstu keptus pomidorus, mano vaikai mano, kad tai nesveika), pabarstyti juos šviežių bazilikų lapeliais, šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio... tą pačią procedūrą pakartoti su maža, tik užaugusia cukinijyte beigi naminės juodos ruginės duonos griežinėliais. Ir voila! Dieviškas vakaras su savimi pačia :). Skanaus ir gero filmo!

Keksiukai su avietėmis ir juodaisiais serbentais

2011-07-11T18:05:00.000+03:00

Pirmoji atostogų diena - ir tooooks karštis, kad galima nuprotėt. O aš pusę dienos praleidau virtuvėje - keksiukai, lietiniai ir pan. Žiauru... Keksiukai pavyko puikiai, todėl dalinuosi su jumis. Originaliame recepte naudojamos avietės, aš dėjau avietes perpus su juodaisiai serbentais. Iš tiesų, galima buvo uogų dėti ir daugiau nei 1 stiklinė, būtų dar skaniau.

250 g margarino kepiniams
274 g cukraus
4 kiaušiniai
337 g miltų
2,5 a. šaukštelio kepimo miltelių
240 ml pieno
1 stiklinė uogų

Margariną išsukame su cukrumi iki purumo, tada po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio išsukame. Dedame miltus, kepimo miltelius ir pabaigoje pieną. Į tešlą įmaišome uogas, šaukštu paskirstome tešlą į keksiukų formeles.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-18 min., kol keksiukai apskrus.

Šaltinis: Technicolor Kitchen

Vyšnių pyragas

2011-07-11T17:45:00.001+03:00

Užderėjo vyšnios... Užderėjo ir ūmiai baigėsi - vis tas lietus, cisternomis pliaupiantis iš dangaus, nuplovė visą vyšnių gerumą ir jos staigiai ėmė gesti. Spėjau dar išbandyti pyragą. Receptą gavau iš draugės, kuri jį buvo nusirašiusi iš seno Burdos numerio. Trapi tešla, uogų rūgštelė - man patiko. Svečiams irgi :)

250 sviesto
250 g cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
1 citrinos žievelė
5 kiaušiniai
125 g miltų
125 g krakmolo
175 g trintų migdolų ar kitokių riešutų (aš naudojau perpus migdolus ir lazdyno riešutus)
2 a. šaukšteliai kepimo miltelių

Įdarui 1,2 kg vyšnių (svoris su kauliukais, prieš dedant į pyragą reikėtų išimti kauliukus ir nupilti susidariusias sultis).

Sviestą išsukame su cukrumi, tada po vieną sudedame kiaušinius ir po kiekvieno išsukame. Porcijomis dedame sumaišytus sausus produktus. Tešlą sukrečiame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi. Ant viršaus sudedame vyšnias (kepant jos paskęs). Kepame iki 200 C įkaitintote orkaitėje apie 35-45 minutes.

Pasikviečiame svečių ir kapojame. Prie pyrago rekomenduoju naują filmą iš kategorijos "virtuvė" - Love's Kitchen. Labai fainas :) Ir netgi Gordon'as Ramsay'us jame suvaidino menkutę rolę.

P.S. Nuotraukoje esantis vynas, už kurį dėkoju svečiams, labai patiko irgi - rekomenduoju! Argentina 2010, vynuogės: Torrontes.

Vasaros tortas

2011-07-05T18:29:00.000+03:00

Pagaliau parašysiu... Atvirai pasakius, mane ištiko pauzė. Nenoriu rašyti bet kaip ir bet ko, vien tam, kad rašyti. Turiu ką, bet tiesiog nesinori. Niekas čia nekaltas, tik matyt aš pati. Nesinori netgi atrašinėti laiškus artimiausioms ir mieliausioms. Pavadinsiu šią būseną „noriu atostogų“. Ką ten noriu, žiauriai reikia! Būtų gerai, kad manyje būtų toks paprastas mygtukas „restart“ – paspaudi ir persikrovusi tampi šviežia, energinga, kūrybinga ir t.t. Nes šiuo metu esu sau visai ne tokia, tiesiog priešingai. Bet kitą savaitę išeinu atostogų, laikau kumštukus, kad tai pasikeis. J.

Ir šiaip parinuosi ant šito blogspoto, kad išgadino mano senų postų maketavimą, kad neleidžia komentuoti, kad neleidžia normaliai prisijungti ir t.t. Tfu juos!

O dabar mano sūnaus gimtadienio tortas. Buvo labai gaivus ir skanus!

Pagrindas:

2 pakeliai Disco sausainių (vienas baltas, kitas rudas. Tie sausainiai sulipinti po du su kremu, tai jų tikrai nereikia atskirti, sutrinam viską kaip yra)

150 g minkšto sviesto

Sausainius mikseriu ar kombainu sutrinti į trupinius, sudėti sviestą ir gerai išmaišyti. Viską sudėti į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, ir padėti šaltai.

Pagrindinė dalis:

500 ml grietinės (30%)

500 ml jogurto (naudojau braškinį)

200 ml plakamos grietinėlės

Želatina (vienas visas dr. Oetker želatinos pakelis ir dar truputį kito)

Cukrus (pagal skonį)

2 stiklinės uogų (naudojau braškes)

Želatiną užpilam verdančiu vandeniu (3/4 stiklinės) ir gerai išmaišom. Grietinę išplakam su cukrumi, atskirai išplakam grietinėlę su cukrum. Grietinę sumaišom su jogurtu ir uogomis, supilam praaušusią želatiną ir iškart greitutėliai sudedam grietinėlę. Viską supilam ant pagrindo ir dedam į šaldytuvą sustingti.

Viršus:

1 pakelis Tortenguss

Pora šaukštų cukraus

Stiklinė uogų (naudojau mėlynes, žemuoges ir vyšnias)

Išverdam Tortenguss pagal receptą, nurodytą ant pakelio, ant sustingusio torto išdėliojam uogas bei užpilam paruoštų Tortenguss. Dedam atgal į šaldytuvą sustingti.

Libertango

2011-06-23T10:28:00.000+03:00

Šios dienos nuotaika:

Ketinu eiti į šį koncertą.

Birželio 26 d., sekmadienį, 19.00

Tango ritmu Babtyno-Žemaitkiemio dvare
Akordeonistų ansamblis CONCERTINO (Moldova)

Astor Piazzolla, Richard Galliano

Sviestiniai sausainiai su sezamo sėklomis

2011-06-13T23:15:00.001+03:00

Šiandien namie vėl badas - t.y. nėra "nieko prie kavos". Ar šiaip nieko skanaus (be abejo, turima omenyje saldaus ir pagraužti). O aš apdairiai užsiprašiau kilogramo naminio sviesto - tik 16 lt... turbūt visai verta. Kvepėjo jis pienu, karve, žole... toks tikrai naminis. Ir sausainiai skaniai nuo jo kvepėjo - ne išrūgom, o sviestu. Tas sausainių kepimas man visai kaip gera meditacija suėjo - 4,5 skardos rutuliukų, laukiant kol viena iškeps, kad įkišti kitą - jėzaumarija, jau galvojau, kad visą vakarą taip prastovėsiu prie orkaitės. Bet šiaip iškepė greitai ir aš spėjau ir vaikams vakarienę pagaminti (virtus varškėtukus), ir Nemuno saloje pabėgioti, ir skalbinius išlyginti, ir dar alaus išgerti - vietoje vakarienės! Nes vėl jaučiuosi užsidėjus lyšną kilogramą, kurio nenoriu ir neprašiau, tik kad viskas baisiai skanu pastaruoju metu. Špinatai sudygo (valgau juos su viskuo: dedu į salotas, lengvai apkepu su virtais ryžiais, pakepu su svogūnu ir grietinėle kaip padažą ir t.t.t.t.), prasideda naminiai agurkai, kepsniai ant grotelių, sodas (kuriame apetitas padvigubėja nuo gero oro). Dar tik norėčiau sveikatos atsistatymo, bet tikiuosi, kad tai įvyks - įvairiausiom pastangom. Tame tarpe ketinu užsiimti rebefingu - tokia kvėpavimo terapija (ale durnas sulietuvinimas.. Rebirth sakyčiau skamba labiau kaip rybiofingas, o ne rebefingas, bet gal tiek to...), jei patiks, parašysiu ir čia. Kitaip, sakė mano pulmonologė, nieko nebus. Na nebus tai nebus - imsimės kvėpavimo. Atrodo juk kvėpuoji nė nesusimąstydamas, o pasirodo reik tai daryti sąmoningai. O tai nutiks kaip tame anekdote apie ežiuką (kur ežiukas ėjo mišku, pamiršo kvėpuoti ir užduso)...

O štai sausainiai, kuriuos beveik pamiršau, išsiplėtusi apie kitus intymius klausimus. Tiesa, šeimynykščiai juos įvertino ir ryt prie kavos nebedaug liks - na kelis nusigvelbiau darban. Receptą pakartosiu, nes nieko naujo čia nesugalvosi - Asta jau viską parašė.
Marokietiški sviestiniai sausainiai su sezamo sėklomis
4 puodeliai (550 g) miltų
½ arb.š. druskos
2 puodeliai (460 g) sviesto, minkšto
2 puodeliai (400 g) cukraus
2 kiaušiniai
1 kiaušinio trynys
200 g sezamo sėklų
1 kiaušinio baltymas, išplaktas

1. Įkaitinti orkaitę iki 180 C temperatūros.
2. Sumaišyti miltus su druska, atidėti į šalį.
3. Kitame dubenyje minkštą sviestą išplakti su cukrumi iki purumo.
4. Įmaišyti du kiaušinius ir vieną kiaušinio trynį.
5. Įmaišyti miltų mišinį – turi gautis lipni, tvirta tešla.
6. Suberti sezamo sėklas ir gerai išmaišyti.
7. Imti po nedidelį gabalėlį tešlos, tarp delnų suformuoti kamuolėlius ir išdėlioti juos ant kepimo popieriumi ištiestų skardų. Tarp sausainių palikti tarpus.
8. Išdėliotus kamuolėlius paspausti delnu, kad “susiplotų” į apvalius, nelabai storus sausainius.
9. Sausainių viršų patepti išplaktu kiaušinio baltymu.
10. Kepti 8-10 minučių. Atvėsinti ant grotelių. (aš kepiau ilgiau, gal kokias 13 min.)

Tarta su špinatais

2011-06-06T19:59:00.001+03:00

Šis patiekalas tinka bet kokiam pasisėdėjimui - per pastaruosius 10 metų darytas mūsų namuose nesuskaičiuojamą kiekį kartų: su kumpiu, su sūriais, su daržovėm ir dar biesas žino kuo. Šiandien - su špinatais. Mat parsivežiau jų iš sodo visą glėbelį.

Mums reikės:
3 gabalėlių šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos
250 g grietinės
3 kiaušinių
150 g fermentinio sūrio
100 g fetos ar panašaus sūrio
1 svogūno
glėbio špinatų (manau, ten buvo maždaug 250 g)
Pundelio žolių: krapų, petražolių, gelsvės
Muškato riešuto
Indiškų prieskonių (jei turite... aš bėriau pusę šaukštelio Sabji masalos)
Druskos, pipirų

Tešlą atšildome. Per tą laiką pakepiname smulkiai pjaustytą svogūną, o kai jis suminkštėja, į keptuvę beriame nuplautus ir supjaustytus špinatus. Inde sumaišome grietinę, kiaušinius, tarkuotą fermentinį sūrį, susmulkintą fetą, sukapotas žoleles, prieskonius. Į kepimo formą, išklota tešla (aš ją truputį pakočioju), supilame įdarą ir kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 45-50 min. (kol gražiai apskrus viršus). Galima valgyti tiek šiltą, tiek šaltą.

Šokoladiniai keksiukai

2011-06-06T18:40:00.001+03:00

O šitie iš Nigellos Lawson lobyno. Geri keksiukai, tikrai geri. O padaryti žiauriai paprasta - nereikėjo jokio virtuvinio prietaiso. 17 vnt. Ingredientai: 250 g miltų 2 šaukšteliai kepimo miltelių 175 g cukraus 150 g sukapoto šokolado (naudojau juodą) 2 šaukštai nesaldintos kakavos 1 didelis kiaušinis 90 ml aliejaus (naudojau saulėgrąžų) 250 ml pieno vanilės ekstraktas (aš naudojau šokolado ekstraktą) Viename inde išmaišom visus sausus produktus, kitame visus šlapius ir tada šlapius pilame į sausus. Viskas! Išmaišome, supilame į formeles ir kepame 200 laipsnių orkaitėje apie 20 minučių. Tiesa, dalį šokolado neįmaišiau į tešlą, o užbarsčiau ant viršaus prieš pat kepant.

Čelsio bandutės

2011-06-06T18:33:00.000+03:00

Adaptuotos iš Mary Berry's Complete Cookbook. Puikios-nuostabios-dieviškos bandelės, kurios ant stalo neužsilaikė... Nors iškepiau visą didžiulę, purią skardą, tai nepadėjo. Jų buvo tikrai MAŽOKA. :) Kepiau jas aną savaitę, kai nebuvo šitaip be proto karšta, bet koks skirtumas - jos tiktų bet kada.

Tešla:
750 g miltų
1 šaukštelis druskos
80 g sviesto (tirpinti)
300 ml pieno
2 kiaušiniai
35 g šviežių mielių
150 g cukraus

Mieles su šaukštu cukraus sumaišome ir paliekame trumpam. Per tą laiką tirpiname sviestą, supilam į jį pieną ir praaušiname - kad pirštą įkišus būtų vos šilta. Ir iš visų ingredientų užminkome tešlą, gerai ją išminkome ir pastatome šiltai pakilti. Aš ją minkiau ir kildinau duonkenpėje.

Įdarui užpilame verdančiu vandeniu stiklinę razinų - tegu išbrinksta. Dar pasiruošiame pusę stiklinės cukraus ir ~50-70 g tirpinto sviesto. Jei mėgstate, galima ir cinamono šiek tiek.

Kai tešla pakyla, ją iškočiojame į stačiakampį, patepame beveik visu sviestu (truputį pasiliekame aptepti bandelių viršų), pabarstome cukrumi ir išdėliojame išbrinkusias nuvarvintas razinas. Susukame į vyniotinį ir pjaustome ritinėliais bei dedame juos ant skardos maždaug 1,5 cm atstumu. Aptepame sviestu, uždengiame ir paliekame pusvalandžiui pakilti. Kepame įkaitintoje 220 laipsnių orkaitėje apie 20 min.

Pyragas su klevų sulos sirupu

2011-05-30T20:44:00.004+03:00

Ši naktis buvo keista... Nubudau galvodama, kad kažkas lūžta - garsas buvo keistas, pamaniau mano francūzką balkonėlį velnias griebia. Bet iš miegų pasikėlus tokia vizija gal ir gali sušvisti, realiai pamąsčius nutariau, kad nesąmonė ir vėl užsnūdau. Po kiek laiko mane vėl pažadino kažkoks garsas, kitoks ir ne toks grėsmingas, bet vis tiek neįprastas. Pajutau, kad esu ne viena - kažkoks neįprastas šešėlis tūnojo palei mano makijažo ir kosmetikos stalelį... Įsidrąsinau ir uždegiau šviesą. Jis žiūrėjo į mane, o aš į jį... Pilkas, gauruotas ir blizgančiom akim... KATINAS. Nereik nė sakyti, kad katino aš neturiu ir nelaikau. Svetimas, nepažįstamas katinas tūnojo ant mano visų lūpdažių, kremų, šešėlių ir kitų grožio priemonių ir žiūrėjo į mane nekaltai. Aj tiesa, man tik taip pasirodė, kad nekaltai, mat kai priėjau, jis ėmė šnypšti, tada šoko vartydamas buteliukus ir palindo po užuolaida. Pakėliau užuolaidą ir norėjau atidaryti langą, o jis vėl spruko ant mano stalelio, nuversdamas dar kokius 5 buteliukus. Atidariau langą ir puoliau vytis: mintis, kad jis palįs po mano lovą ir aš jo iš ten negalėsiu iškrapštyti, visai manęs nedžiugino. Dar gerai pažaidus gaudynių, katins patins iššoko per antro aukšto langą ir dingo tamsoje. Nakčia man dar rodėsi, kad jis baladojasi ant stogo - nežinau ar tai mano vaizduotės vaisius, ar tikrai taip ir buvo, bet užmigt laiko prireikė nemažai... Ir niekaip nesuprantu, kaip jis ten atsirado: langas buvo atidarytas tik truputuką: na kai apačia uždaryta, o viršuj truputį atsilenkia, kažkaip visai nepanašu, kad jis per ten būtų įsispraudęs, bet kito jo atsiradimo būdo nesugalvojau - durys juk buvo uždarytos.

Po šitos baisios istorijos, tegu būna geras pyragas. Jurga, paskolinusi man Sweet Life in Paris ir iškepusi iš tos knygos anyžių pyragą, įkvėpė ir mane. Anyžių bei anyžių likerio neturėjau, pyrago norėjau, todėl gavosi klevų sulos sirupo pyragas, bet labai labai skanus.

"Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm):

3/4 a.š. maltų anyžių (nedėjau) 175 g miltų (405D) 60 g migdolų miltų* 1 1/2 a. š. kepimo miltelių 1/4 a. š. druskos 120 g sviesto (82%) 180 g cukraus 2 kiaušiniai (L dydžio) 60 ml pieno 60 ml anyžių likerio** (pyliau klevų sulos sirupą) 1 apelsino žievelė Glaistas (glaistą dariau taip: 0,5 stiklinės cukraus pudros, šaukštas klevų sulos sirupo ir truputukas vandens ir aptepiau viršų, nebadžiau pyrago) 3 a. š. cukraus 50 ml anyžių likerio

1. Anyžius, miltus, migdolų miltus, kepimo miltelius ir druską gerai permaišome dubenyje su šluotele. Sausas mišinys paruoštas.

2. Cukrų su sviestu išsukame iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.

3. Apelsiną labai gerai nuplauname ir nutarkuojame žievelę be baltosios dalies.

4. Sumaišome pieną, anyžių likerį ir apelsinų žievelę.

5. Į sviesto/cukraus/kiaušinių masę suberiame pusę sauso mišinio. Gerai išmaišome.

6. Supilame pieną su anyžių likeriu. Išmaišome.

7. Ir suberiame likusį sausą mišinį. Gerai išmaišome. Supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.

8. Kepame 175 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių.

9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame pyragui atvėsti 30 minučių. Išimame iš kepimo formos. Nuimame popierių.

10. Sumaišome likerį su cukrumi. Cukrus neturi ištirpti. Tiesiog suberkit ir kelis kartus permaišykit.

11. Pyragą subadome mediniu pagaliuku (50 kartų - mhm... taip knygoj parašyta) ir tepame likerį su šepetėliu ant pyrago viršaus, taip pat ir šonų nepamirštam. Turit sutepti visą likerį.

12. Dabar sunkiausia dalis - palikit pyragą ramybėje bent 3 valandoms. O geriausia per naktį. Tik šiukštu neragaukit iš karto. Mokykitės iš svetimų klaidų, t.y. mano. Bus tikrai neskanu. Bet jei ištversit - būsit apdovanoti už savo kantrybę nuostabiai minkštu, puriu, nuostabaus anyžių kvapo ir skonio pyragu."

Viskio degustacijos vakaras viskio bare W1640

2011-05-26T19:20:00.002+03:00

Visi turbūt žino, kad aš esu prisiekusi vyno mėgėja, tad kaip gi taip – viskis ir aš? Smalsumas smalsumas smalsumas... Kai pirmąkart išgirdau apie naują viskio barą Kaune, iškart ėmiau kalbinti drauges su manimi nueiti, deja, nė viena nesusigundė. Taip šita mintis su manimi pusmetį vaikščiojo, kol visai netikėtai vienas naujas pažįstamas prisipažino mėgstantis viskį, o aš, visai spontaniškai, pasiūliau nueiti į degustaciją. Nieko apie viskį nežinau ir nesigilinau, nes tai tiesiog nebuvo mano gėrimas iki šiol, bet!.. man patiko. Iš tiesų, labai patiko. Taip ir buvau girdėjusi, kad kas ten apsilanko, susidomi gėrimu. Vyno neiškeisiu į jį, bet kartkartėmis pasimėgauti – kodėl ne.

Viskio baras, vienintelis toks Lietuvoje kol kas, yra Kauno senamiestyje, Kurpių gatvės rūsyje. Jaukus, nedidelis, bet tikrai su charizma ir trauka. Į degustaciją publika susirinko labai įvairi, nuo kelių jaunuolių prisėdusių prie baro, į kuriuos žiūrint man labai knietėjo paprašyti amžių įrodančių dokumentų (ech, tas motiniškas įtarumas), bei blondinių merginų iki rimtų ir solidžių jaunuolių ir vyriškių. Judesių laisvės nelabai buvo, kadangi norėta sutalpinti kiek įmanoma daugiau žmonių, o tai šioks toks minusas mano akyse, bet vakarui šylant ir taurelėms tuštėjant, jis nunyko, netgi svetimi žmonės prie stalelio ar tarp stalelių susibendravo ir dalinosi įspūdžiais.

Iš pat pradžių mano susidarytas stereotipas apie viskio taures susinaikino totaliai – matytas vaizdas iš filmų, be abejo, amerikietiškų, kai viskis serviruojamas storo stiklo stiklinėse be kojelių bei plačiu dugnu, tapo visai netiesa. Viskį mums pilstė į grakščias išgaubtas taureles ant kojelių – labai moteriškos jos man atrodė, bet iš jų ragavosi ir uostėsi labai puikiai, viskio aromatas ir po valandos nuo degustacijos pradžios vis dar buvo stiprus.

Numatyta buvo degustuoti 4 skirtingų šalių, išlaikymo ir stiprumo viskius: Wild Geese Single Malt (Airija), Mackmyra Malt (Švedija), Wild Turkey 8 YO (JAV), Bowmore 15 YO Cask Strength, 56% (Škotija). Ant stalo radome tik tris, paskutinis buvo serviruojamas ką tik išpilstytas. Pirmieji du savo spalva ir skystumu buvo ganėtinai panašūs, šviesūs, vaisiško kvapo. Iš pradžių apžiūrėjome kokias kojeles ant taurės krašto palieka nutekėdamas viskis, jį pateliuskavus, tada ragavome gryną, po to su keliais (2-3) lašais vandens. Trečias viskis Wild Turkey buvo tamsesnis, tirštesnis ir sodresnio aromato. Įvardinčiau taip: pirmieji du buvo gerokai moteriškesni, šitas – vyriškesnis, solidesnis. Bet ketvirtasis... Mmmm... Tik pauosčius tampa aišku, kad geras daiktas – stiprus dūmų, durpių, netgi jodo kvapas, nuo pirmo gurkšnio tas kvapas užlipo man per visą nosiaryklę viršun ir ten pasiliko keletui minučių. Žavus pojūtis – norėčiau jo dar. Pojūčio ir viskio, žinoma.

Prieš išeinant, gavau pavartyti baro viskių kortą – labai stilingai apipavidalintas dokumentas, kuriame viskiai suskirstyti ne tik pagal šalis, bet net ir pagal kai kurių šalių regionus. Ir visada galima užsisakyti degustacinį viskių rinkinį už fiksuotą kainą, jų, jei neklystų, buvo net keturi variantai, nuo pigesnio, iki brangesnio. Tik tada nepajusite malonumo išgirsti Šarūno Karaliaus, baro sumanytojo, pasakojimų apie viskį, tam reikia ateiti į tokį vakarą, kuriame aš vakar ir buvau. Nuoširdžiai rekomenduoju!

Šparagai šparagai šparagai

2011-05-24T22:18:00.003+03:00

Rašau mažai. Žinau, kalta. Eilinis pasiteisinimas: sveikatos klausimai, vaikų užimtumas ir šiaip visokie mokslo metų pabaigos einamieji reikalai. Išgyvenama. Šiandien Skirmantė suorganizavo šparagų pirkimą - ačiū jai už tai. Jie buvo suvartoti elementariausiu būdu, bet, tiesą pasakius, jokio kito man ir nesinorėjo - su gerais produktais nereikia išsidirbinėti. Šparagai buvo išvirti, ant jų patarkuota Parmigiano Reggiano ir pabarstyta krapų. Voila :)

Aš ir "Poema"

2011-05-18T16:23:00.001+03:00

Viena nuostabi mergina, vakaro su likeriu "Poema" dalyvė, atsiuntė mano foto. Įdedu, kad aš nepamirščiau kaip atrodau ir Jums priminčiau :) Jurga, ačiū!

Stumbro moteriškas vakarėlis

2011-05-16T22:05:00.006+03:00

Kartais ateina nušvitimas ir supranti, kad blogą ėmei rašyti dėl tokių dalykų... Juokauju, nieko aš apie tai nežinojau :), bet ta pridėtinė vertė tokia smagi... Ech. Jūs tik kvieskite mane, aš būtinai parašysiu :) Va kitos merginos jau spėjo sudėt, aš dar virškinau visus tris desertus ir kokteilį. Ir džiaugiuosi prijuoste, kuri bus mano vasarinė prijuostė, o ta, kurią gavau dovanų iš Švyturio, bus žieminė. Mat pastaroji tiesiog storesnė. Nepamenu, kad per vieną vakarą būčiau tiek saldumynų valgius ir taip svajojus apie pipirinį steiką... Tik dėl balanso, tik dėl jo, nes desertai tikrai buvo mmmm dieviški! Štai čia kiti reportažai ir su receptais: Skruzdėliukai skveruose Savaitgalio rendezvous Gamyklėlė Geros nuotaikos užrašai Kokie gi mano įspūdžiai... Saldu, jei bogu kaip buvo saldu, nepamenu tokio saldaus vakaro, ir dar vienos moterys.. Aj nors virtuvės šefas buvo vyras, sorry. Protingas ir sumanus virtuvėje vyras. Ir šiaip nešpetnas, o ko daugiau vyrui reikia??? Toks nukariautų pasaulį savo desertais ir išmone. Taigi minėtas virtuvės šefas Darius Dabrovolskas sukūrė mums tris desertus su likeriu "Poema". Mane pavadinti liekrių mėgėja, tai tas pats, kas asilą pavadinti gimnastu, tačiau surijau viską nemirksėdama. Ir jei pati neketinu pirkti šio likerio sau, tai dovanai žmonėms, mėgstantiems tokius gėrimus - būtinai. Iš tiesų jis kažkiek panašus į populiarųjį Baileys, bet kas norėtų būti lyginamas, m? Taigi kalbėsiu tik apie "Poemą". Ji, rodos, 15 procentų alkoholio, lengvo kavos skonio ir aromato, tinka naudoti į desertus, kaip ledų užpilas, kavos kokteiliams, kokteiliams su ledukais ir t.t. Labai kvapni ir kreminė toji Poema. Stumbras tą vakarą vaišino mus kavos kokteiliu (likeris Poema+kava+plakta grietinėlė) bei desertais pagal Darių Dabrovolską: žagarėliai su Poemos padažu, plakta grietinėlė ir džviovintais vaisiais+skrudintais riešutais; keptu obuoliu su kremu; pana cota su džiovintom slyvom ir poemos padažu. Receptai žemiau :)

Sluoksniuotas traškus tešlainių desertas su likeriu „Poema“ ir mascarpone sūrio kremu (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Tešla:

4 kiaušiniai

250 g grietinės 30% riebumo

Žiupsnelis druskos

Miltai pagal poreikį

Aliejus virimui

Likeris „Poema“ padažui

Kremui:

0,5 kg mascarpone sūrio

250 ml. grietinėlės

100 g cukraus

1 vanilės lazdelė

Tešla: suplakame kiaušinius su grietine ir druska, dedame miltus ir minkome tešlą kol galime kočioti. Plonai iškočiojame, supjaustome norima forma ir subadome šakute. Gerai įkaitiname aliejų ir verdame tešlainius, kol gražiai pagelsta. Tuomet nusausiname riebalų perteklių.

Kremas: plakame grietinėlę su cukrumi, vėliau įdedame vanilės lazdelės sėklas, išplakę sumaišome su mascarpone sūriu.

Padažui kaitiname likerį „Poema“ kol sutirštėja.

Grietinėlės ir likerio „Poema“ Panna cotta (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Ingredientai

30g želatinos

0.5 I pieno

0.5 I grietinėlės (30%)

300 ml likerio "Poema"

100 g džiovintų slyvų

Padažas:

300 ml. kavos

100 ml. grietinėlės

50 g cukraus

6 kiaušinio tryniai

Užverdame pieną su grietinėle, supilame likerį, atvėsiname ir sumaišome su ištirpinta želatina. Slyvas supjaustome šiaudeliais, sudedame į indelius ir užpilame atvėsintu mišiniu. Indelius dedame į šaldytuvą ir šaldome 12 val.

Padažas: sumaišome kavą su grietinėle. Trynius maišome su cukrumi iki baltumo. Kavos ir grietinėlės mišinį pakaitiname, pilame į išplaktus trynius, permaišome ir kaitiname ant garų maišant, kol padažas sutirštėja.

Keptas obuolys su likeriu „Poema" (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Ingredientai

10 obuolių

120 g sviesto

300 ml „Poemos" likerio

0,5 kg mascarpone sūrio

250 ml grietinėlės

100 g cukraus

Žiupsnelis cinamono

Obuolius nuplauname ir nulupame. Išvalome sėklalizdžius. Į kepimo indelį pilame likerį, dedame sviestą, ant viršaus uždedame obuolį ir viską suvyniojame į foliją. Paruoštus indelius dedame į orkaitę ir kepame 160 laipsnių temperatūroje 40 min. Obuoliai turi suminkštėti.

Kremas: plakame grietinėlę su cukrumi, vėliau įdedame cinamono, išplakę sumaišome su mascarpone sūriu.

Morkų-bananų pyragas

2011-05-16T21:50:00.008+03:00

Saulėtas ar nelabai, bet gyvenimas keliauja priekin. Keistų ikspiriensų apturėjau pastaruoju metu, tad sakyti, kad nuobodu, ginkdie negalėčiau. Sakyti, kad džiugina, hm.. na ok ok, džiugina. Labiau, nei kad nedžiugina. Bet kuriuo atveju, laikausi kuklios nuomonės, kad bet kokia patirtis vis tiek yra naudinga. O kad būtų džiugiau, kremtam pyragą... Žiauriai greitai padaromas, super paprastas - iš tų receptų, kur viską sumakalioji greit greit viename inde ir staigiai kepi. Ilgiausias darbas yra sutarkuoti morką. 125 g tarkuotos morkos (smulkiai, na kaip bulvės cepelinams) 2 šakute sutrinti prinokę bananai 150 ml saulėgražų aliejaus 150 g cukraus (recepte muscovado, naudojau paprastą) 250 g miltų 2 šaukšteliai kepimo miltelių (nežinau kodėl tiek daug, bet tiek ir įdėjau, nors logiškai mąstant, vieno turėtų būti gana) 2 kaušiniai 1 šaukštas pieno 60 g riešutų (nedėjau, vietoj jų įbėriau razinų saują) nuo savęs pridėjau pusę šaukštelio cinamono Viską sumaišom ir kepam 180 laipsnių orkaitėje apie 45-50 min. Viršų aptepiau su citrinos sultimis išmaišyta cukraus pudra. Šaltinis: Mary Berry 's Complete Cookbook

Tiesiog pundelis

2011-05-10T22:58:00.000+03:00

Morkų keksiukai

2011-05-10T22:38:00.004+03:00

Ir vėl namie nieko nėra prie kavos ar arbatos. Tiesiog katastrofa! O kadangi orkaitė jau buvo įjungta duonai kepti (ji baigiasi labai greit, per skani...), tai sugalvojau, kad greitutėliai iškepsiu keksiukų, kuriuos radau Tasty Art blog'e. Nežinau kodėl, bet mano vaikams jie nepatiko. O man netgi labai - švelnūs ir lengvučiai...

Taigi receptas:

Reikia: 200 g tarkuotų morkų 100 g kepinių margarino 1 stiklinės cukraus 2 vid. kiaušinių 1/2 stiklinės riebios grietinėlės 1 stiklinės vid. riebumo arba lieso pieno apie 3 stiklinių a.r. kvietinių miltų 1 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelio druskos žiupsnelio cinamono

1. Margariną ištirpinkite prikaistuvyje, ant silpnos ugnies, tuomet išmaišykite su cukrumi. Po vieną įmuškite ir įmaišykite kiaušinius. Įmaišykite pieną ir grietinėlę. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir po truputį įmaišykite į tešlą. Tešla turi gautis grietinės tirštumo. Įberkite žiupsnelį druskos ir cinamono, sudėkite morkas ir paskutinį kartą išmaišykite.

2. Tešlą supilkite į paruoštus popierinius krepšelius, įdėtus į kepimo skardą. Keksiukus įdėkite į 180 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite, kol viršus dailiai apskrus, o įsmeigtas pagaliukas neaplips tešla.

Tiesa, kai kuriuos keksiukus prieš kepant pabarsčiau kapotais migdolais.O iškepusių keksiukų viršų patepiau cukraus pudra sumaišyta su citrinos sultimis (proporcijos iš akies, bet turi būti tirštas glajus).

Bottle Shock - filmas apie vyną

2011-05-08T22:49:00.002+03:00

Įdomu, ar kas nors žino, kaip tai yra baisu, kai dievini vyną, o negali jo gerti jau kokias 3 savaites... Mat įvairus neteisingas ir netikęs mano plaučių uždegimo gydymas tapo dar komplikuotesniu atsidūrus gydymo įstaigoje su nakvynėmis... Finale turiu pagaliau diagnozę ir gydymą. Diagnozė ta pati, tačiau išaiškinta pagaliau mano ligos kilmė, tad ir gydymas atrodo ims tuoj veikti. Tai dėkui pagaliau geriems ir protingiems gydytojams. Tiesa, tas noras išgerti vyno mane paveikė taip, kad ėmiau internete ieškoti informacijos, ir radau įdomų straipsnį apie antibiotikų vartojimą ir alkoholį. Rekomenduoju paskaityti. O visa tai rašau todėl, kad seniai jau ketinau pažiūrėti šį filmą ir pagaliau radau tam laiko. Och, jei dar prie jo žiūrėjimo būčiau turėjusi taurę... Norėjosi... nežmoniškai! Nuostabiai gražus ir geras filmas, neišgalvota, tikra istorija apie Kalifornijos vyndarius bei akląją Paryžiaus degustaciją 1976 m., kuomet visi prancūzai vynų žinovai suteikė gerokai daugiau balų Kalifornijos vynams nei Prancūzijos, tuo nukarūnuodami visų geriausiu laikytą prancūzišką vyną. Apie tai galima daugiau pasiskaityti Wikipedijoje, bet filmą tikrai reikia pažiūrėti! O tada išgerti taurę gero šalto Chardonnay. To ir sau linkiu neužilgo, baigus gerti vaistus!

Avižiniai sausainiai

2011-05-08T18:26:00.005+03:00

Nors jėgų nefontanas pas mane, nes sveikata vis dar ne ta, bet valgyt reikia ar ne? O dar norisi, kad būtų ne bile kas ir ne bile kaip... Tai šiandien sąlyginai apysveikis gaminys - avižiniai sausainiai :) Juos pradėjo kepti draugė-kaimynė, kuri dažnokai parašo skanius atsiliepimus apie mano gaminius komentaruose bei naudojasi mano receptais, o šįkart aš iš jos nužiūrėjus iškepiau.

Receptas:

200 g margarino kepiniams

300 g cukraus

1 šaukštelis kepimo miltelių

2 kiaušiniai

200 g miltų

250 g avižinių dribsnių (naudojau vokiškus)

truputis druskos

200 g šokolado (dėjau tik 100 g, nes daugiau neturėjau)

100 g priedų (nebūtina, bet skaniau su), kaip pvz. riešutų, saulėgrąžų ir pan.

Margariną išsukam su cukrumi, tada sudedam kiaušinius, išmaišom. Į masę beriame miltus, avižinius dribsnius, druską, kepimo miltelius, sukapotą šokoladą ir kitus priedus. Gerai išmaišome (patogiausia mediniu šaukštu, nes tešla tiršta, koncentruota, tikrai reikia padirbėti maišant). Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, dedame po šaukštą tešlos bei išlaikome atstumą, nes sausainiai kepdami išplatėja. Iš šito kiekio tešlos gaunasi maždaug 4 skardos sausainių po 16 vnt. į skardą. Kepame 180 laipsnių orkaitėje, kol apskrus. Šilti jie būna minkšti, o vėsdami sukietėja. Labai skanu ir tikrai gali būti valgomi kelias dienas ar net ilgiau.

Mieliniai blynai su apelsinine gaidele

2011-05-02T22:54:00.003+03:00

Vakarienei vakar buvo mieliniai blynai, mat taip užsakė sūnus. Norėjau daryti su razinomis, nes man patinka jos išpampusios ir minkštos, bet dukra griežtai užprotestavo. Tačiau man vis tiek norėjosi kažkokios improvizacijos, tai padariau juos su apelsinine gaidele. Sūnus pareiškė: daugiau taip nedaryk! O man buvo labai skanu :). Tešla: 15 g šviežių mielių 4 dideli šaukštai cukraus 1 stiklinė pieno (truputį pašildyto, bet tiek, kad pirštu pabandžius nebūtų karšta, o vos vos šilta) 2 kiaušiniai 300 g miltų 40 g tirpinto atvėsinto sviesto nutarkuota pusės apelsino žievelė (nebūtinai) Mieles su šaukštu cukraus sumaišome ir truputį paliekame, kad suaktyvėtų. Tada iš visų produktų užmaišome tešlą (ji bus gan skysta) ir paliekame ją pakilti mažiausiai pusvalandžiui. Kai pakils, šaukštu dedam į keptuvėje įkaitintą aliejų ir kepam blynelius. Labai skanu su uogiene ar trintom uogom!

Dar vienas varškėtis kakavinėje tešloje

2011-05-01T19:48:00.003+03:00

Anksčiau rašiau apie varškėtį kakavinėje tešloje. Šiek tiek modifikuotas tešlos variantas ir jis tapo dar skanesnis man - jis labai trapus ir tirpstantis burnoje. Apie įdarą nebekartosiu - jis toks pats, o štai tešla truputį skiriasi, tad rekomenduoju išbandyti abi ir išsirinkti sau priimtinesnę.

250 g sviesto (ne margarino, sviesto! 82 proc. riebumo)

1 stiklinė cukraus

1 kiaušinis

2 stiklinės po 240 ml miltų

1 kupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

2 kupini šaukštai kakavos (nesaldintos)

Sviestą gerai išsukam su cukrumi iki baltumo, tada įsukam kiaušinį. Tada sudedam visus sausus produktus ir užminkome tešlą. Ją dedame į kamerą, kad atšaltų ir būtų galima tarkuoti. Visa kita pagal ankstesnį receptą.

Dieviškai skanu!