2012 m. sausis 30 d., pirmadienis

Kavos keksas

Ar būna taip, kad kelioms dienoms iškrenti iš realybės ir po to į ją sugrįžti yra labai sunku?.. Rutina, atrodo, suteikia saugumo jausmą, pastovumą, žinojimą kas po ko, o kai nutinka tai, ko rutinoje nėra, išsimuši iš vėžių ir nežinai, kaip vėl sustoti į jas. Gal ir žinai, bet gal nenori. Gal net nenori žinoti. Tiek to... Gyvenimas sau eina, nežiūrėdamas, ar aš spėju su juo ar ne.



Šitą receptą buvau kažkada publikavusi supermamose, bet tai nesvarbu. Kartočiau ir kartočiau, nes jis tiesiog pats geriausias iš savo rūšies. Pats pačiausias patelis!



Kavos keksas
Šaltinis: Mary Berry's Complete Cookbook

Tešla:
250 g sviesto ar margarino kepiniams
250 g cukraus
4 kiaušiniai
250 g miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
2 šaukšteliai tirpios kavos
1 šaukštas karšto vandens

Aisingas (icing):
60 g sviesto
3 šaukštai pieno
2 šaukšteliai tirpios kavos
250 g cukraus pudros

Tešlai sumaišome miltus, sviestą, kiaušinius, cukrų ir kepimo miltelius bei gerai išsukame iki vientisos lygios tešlos. Pusę tešlos sudedame į riebalais išteptą keksinę kepimo formą. Kavą išmaišome su karštu vandeniu, sudedame į likusią tešlos dalį ir išsukame. Kavinę tešlą dedame ant paprastos tešlos ir su šakute pasmaigstome, kad tešlos šiek tiek persimaišytų. Kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 40-50 min iki sauso pagaliuko.

Kol keksas kepa, pasiruošiame aisingą: sviestą tirpiname su pienu ir kava, kol sviestas ištirps ir viskas gerai išsimaišys. Nuimame nuo ugnies ir per kelis kartus įmaišome cukraus pudrą. Aptepame keksą aisingu.



Rekomendacijos:

Mano knyga: Lesley Lokko "Kartusis šokoladas". Knyga susivalgė labai smagiai, buvo ir ašarų, buvo ir nušvitimų. Istorija apie tris merginas ir jų gyvenimus, jų pasirinkimus. Buvo knygoje vieta, kai man kilo klausimas: kai neturi iš ko rinktis, ar vis tiek gali rinktis? Turbūt taip. Tikrai taip.
Mano filmas: August Rush (2007). IMDB reitingai - net 7.4. Labai šiltas ir jausmingas filmas apie berniuką ir jo tėvus, apie jų vienas kito paieškas. Be to, nuostabi muzika, visi herojai vienaip ar kitaip susiję su muzika ir pagaliau ji padeda jiems surasti vienas kitą.
Mano gėrimas: Burbonas Four Roses. Moteriškai švelnus, vyriškai svaiginantis.
Mano paroda: Martynas Gaubas, Kauno Ryšininkų istorijos muziejus. Veiks iki vasario mėn. pabaigos. Stebinančiai įdomi paroda.

2012 m. sausis 29 d., sekmadienis

Išskirtinė Stumbro ekskursija

Pagaliau vakar įvyko Stumbro renginys, kurį planavome jau pernai. Tai jau antras renginys, skirtas likeriui "Poema" - daiktas geras, vartotinas ir tikrai mielas. Moteriškas. Aš, tiesa, nesu tiek moteriška (xixixi... aš mėgstu aštrų dūminį viskį, sausą raudoną vyną, kalvadosą ir konjaką), bet suvartoti galiu puikiai. Tokio meistriškumo, kokiu mus nustebino Stumbras, pasamdydamas profesionalų barmeną, kuris specialiai sukurė kokteilius mums, aš nepasieksiu, bet su ledais ar į desertus - pats tas. Per Tris karalius gaminau Tiramisu su "Poema" ir tai buvo tikrai vykęs desertas su Poemos natele.

Taigi apie Stumbrą. Mergiotės blogerės prisiprašusios buvo apsilankymo ne tik muziejuje, bet ir gamykloje, todėl pamatėme tikrai daug. Gaila, gamykloje fotografuoti nebuvo galima, bet papasakoti, tikrai galiu. Gamykla man asocijuojasi su triukšmu, ūžiančiais prietaisais, o šitoje buvo tylu tylu, tik žvilgančios gėrimų talpos pūpso sau pasipuošusios lentelėmis su pavadinimas "Trejos devynerios", "Lietuviška degtinė" ir kt. Ir jokių darbuotojų, tik vienas prižiūrintis žmogus. Šone stūksančioje kvadratinėje talpoje mirko 27 žolelės ir prieskoniai "Trejoms devynerioms" - to antpilo mums visiems įpylė ir liepė išgerti, tokia mat tradicija. Antpilas galutiniame produkte sudaro, rodos, 5 procentus, o mūsų stikleliuose jis buvo grynas. Fantastiškai nudegino gomurį ir sušildė visą gerklę ir trachėją.


Po gamyklos grįžome į muziejų ir Stumbro atstovė papasakojo mums gamyklos istoriją nuo 1906 metų. Gamyklos veiklos pradžioje produkcijos kiekis buvo matuojamas kibirais, kaip ir gėrikų pajėgumai, t.y. kiek kibirų išgeriama į metus.
Įdomu, kad Stumbro ženklas keitėsi ne kartą ir ne du, o sovietiniais laikais jis buvo belytis - tik vėliau atsirado jo lytis.
Muziejuje daug eksponatų sudaro Stumbro produkcija - seni buteliai su etiketėmis, visai nepanašiomis į dabartines. Beje, jei turite kur užsilaikę seną butelaitį su originaliu turiniu, galite jį nunešti į muziejų, jį tikrai priims, o gal net apkeis į dabartinę produkciją.

Po pristatymo mūsų laukė barmenas Robertas Janovskis, kuris sukūrė mums tris skirtingus kokteilius.

Pirmasis kokteilis:

Kokteilis „Poemos suviliota“
Ingredientai:
·         Grietinėlė 15 ml
·         „Poema“  grietinėlės likeris su kava 45 ml
·         Aviečių likeris „Santa Lucia“ 30 ml
·         Biteris „Angostura Aromatic Bitter“ 5 šliūkštelėjimai
·         Purškiama plakta grietinėlė

Gaminimas:
Į kokteilių plaktuvą įdėkite ledo ir supilkite visus ingredientus. Gerai išplakite ir iškoškite be ledo į atšaldytą taurę. Kokteilį papuoškite plakta grietinėle ir keliomis avietėmis.


Antrasis kokteilis

Kokteilis „Šokis su Poema“
Ingredientai:
·         „Poema“  grietinėlės likeriu su kava 40 ml 
·         Pienas 60 ml
·         Likeris „BOLS Cacao White“ 40 ml
·         Cinamoninis likeris „BOLS Gold Strike“ 15 ml
·         Vaniliniai ledai (plombyras) 50 gr
·         Purškiama šokoladinė plakta grietinėlė

Gaminimas:
Į maišytuvą (blenderį) įdėkite ledukus ir supilkite visus ingredientus. Plakite tol, kol ledukai ir kiti ingredientai taps vientisa mase. Kokteilį supilkite į šokolado padažu apšlaksytais vidiniais kraštais taurę. Galiausiai kokteilį papuoškite šokoladine plakta grietinėle.
Trečiasis kokteilis

Kokteilis „Poema Kuboje“
Ingredientai:
·         Espresso kava 20 ml
·         „Poema“  grietinėlės likeris su kava 30 ml
·         Romas „Angostura 7 years old“ 20 ml
·         Sirupas „Monin Macadamia Nut“ 15 ml
·         Kokosų pieno kremas 40 ml

Gaminimas:
Į kokteilių plaktuvą supilkite visus ingredientus be ledo. Viską gerai išplakite ir gautą kokteilį supilkite į stiklinę, pripildytą grūsto ledo. Kokteilį papuoškite žvaigždiniu anyžiumi bei vanilės šiaudeliu.

2012 m. sausis 22 d., sekmadienis

Mielinis pyragas su obuoliais

Mano mama nustebusi sako, kas čia per keistas receptas. Žinau, sako, kad mielinius pyragus kepa su uogienėmis, su varške, bet su šviežiais obuoliais? O čia būtent toks receptas, ir, patikėkite, tikrai geras receptas. Ką tik prapjoviau - jis tikrai SUPERINIS!



Mielinis pyragas su obuoliais

500 g miltų
50 g šviežių mielių + 1 šaukštas cukraus
1 kiaušinis
2 tryniai
1 stiklinė pieno
100 g sviesto
1 šaukštas aliejaus
1/2 stiklinės cukraus (dėjau daugiau, beveik pilną)
1/4 šaukštelio druskos
5-6 obuoliai
cukraus pudra pabarstymui

Mieles sumaišome su 1 š. cukraus. Sviestą ištirpiname, įpilme šaukštą aliejaus (nežinau, kam jis čia...), supilame pieną. Kiaušinį ir trynius išsukame su cukrumi iki baltumo. Miltus sumaišome su druska ir tada į juos supilame mieles, sviestą su pienu ir kiaušinius. Užminkome tešlą ir paliekame šiltai pakilti.
Kol tešla kyla, pasiruošiame obuolius: nulupame, išimame sėklalizdžius ir susipjaustome į  skilteles. Pakilusią tešlą sudedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, susmaigstome obuolius ir paliekame dar pusvalandį pakilti.
Kepame 190 C įkaitintoje orkaitėje 40 min. Iškepusį pyragą pabarstome cukraus pudra.

2012 m. sausis 21 d., šeštadienis

Salmon en croute

Tos rankos, kurios gamino kaukazietišką avienos plovą sausio 1 d., padovanojo man du didelius gabalus lašišos. Puikios, gražios žuvytės, kurią šiandien ir kepiau. Kol kas tik vieną gabalą! Lyg ir recepto išbandymas gavosi. O kadangi pavyko puikiai, tai antrą gabalą turbūt pakartosiu taip pat, gal net pasiseks pavaišinti dovanotoją. :) (tikiuosi, nuskambėjo kaip padėka).
Receptas iš "Jamie Oliverio ministerijos", kurį šiek tiek pakeičiau pagal save, nes neturėjau laiko eiti į tolesnę didesnio asortimento parduotuvę. Manau, kad rezultatas niekuo nenukentėjo, buvo labai skanu!
Surašysiu savo naudotus kiekius, bet reikia orientuotis pagal lašišos dydį ir valgytojų kiekį.



Salmon en croute

Lašiša (filė ar gabaliukai)
Trys lapeliai sluoksniuotos bemielės tešlos (pusė pakuotės, t.y. 250 g)
1 pomidoras
2 šaukšteliai žaliųjų bazilikų pesto
6-8 juodos alyvuogės
1 rutuliukas mozzarelos
Druska, pipirai, raudonėlis
Paplaktas kiaušinis

Lašišą susipjaustome maždaug pusantro piršto storio gabalais, pabarstome druska ir pipirais.
Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, pasidedame tešlos gabalėlius (truputį juos pakočiojau, kad būtų plonesni ir gražiai pasiklotų ant popieriaus), per vidurį tepame pesto.
Ant tešlos sudedame lašišą maždaug 2 cm nuo krašto. Ant lašišos išdėliojame pomidorus, mozzarelos gabaliukus ir pabarstome į kelias dalis supjaustytų alyvuogių gabaliukais.
Viršų pabarstome raudonėliais, tešlos kraštus patepame plaktu kiaušiniu.
Kepame 200 laipsnių orkaitėje 35-40 min.





Desertui:
Mano filmas: The Last Song (2010). Nežinau, kodėl užkabino, jo reitingai nėra aukšti, ir aš nelabai mėstu Miley Cyrus (ji vaidina pagrindinį vaidmenį)... Tiksliau žinau, tik va ar negėda tai pripažinti? Na tebūnie. Žiūrėjau ir taip gera buvo prisiminti, kaip atrodo pirmasis įsimylėjimas, kai buvau jauna. Gali net patikėti, kad tai kada nors pasikartos. Todėl pasižiūri dar ir dar kart. Be to, graži muzika, labai labai gražus pagrindinio vaidmens atlikėjas, graži gamta... Beje, pagrindiniai veikėjai vis dar kartu ir gyvenime.
Mano koncertas: Hugh Laurie (daktaro Hauso vaidmens atlikėjas): Let Them Talk (Great Performances). Naujojo Orleano bliuzas, puikūs gabalai, charizmatiškas atlikėjas. Nerealus video, žiauriai rekomenduoju. Pati geriausia daina (man, žinoma) čia. - St. James Infirmary.

Morkų salotos

Žiemą tai turbūt mylimiausios mano salotos. Nors ir su majonezu, kuriuo šiaip neypatingai mėgaujuosi, bet labai skanios. Turbūt kiekvieną savaitgalį būtinas šeštadienio ar sekmadienio pietų garnyras.



Morkų salotos

Morka
1 šaukštas majonezo
1 šaukštas krienų

Morką susitarkuojame šiaudeliais, sumaišome su majonezu ir krienais. Druskos nereikia!
O jūs tokias valgote?



Kalafiorų sriuba su lydytu sūreliu

Šita sriuba yra labai mėgstama mano sūnaus. Ir žiauriai paprasta. Užtat verdu gana dažnai ir jis visada paprašo antros lėkštės. Kad nepamirščiau, kas jam patinka - lai turi savo vietą bloge.



Kalafiorų sriuba su lydytu sūreliu

Reikės:
Svogūno
Morkos
Kalafioro
Susmulkintų krapų šaukštelis
1/4 šaukštelio indiškų prieskonių (naudojau Sambar masala)
2 šaukštų lydyto sūrelio
Druskos, pipirų
Aliejaus ir sviesto

Puode įkaitiname šlakelį aliejaus su gabalėliu sviesto, suberiame prieskonius, kad pakeptų 15-20 sekundžių. Svogūną smulkiai susipjaustome, morką supjaustome pusiniais griežinėliais. Beriame juos į aliejų ir pakepiname bent 5 minučių.
Kalafiorą padaliname žiedynėliais, nuplauname ir suberiame į puodą. Kliustelime vandens ir verdame, kol daržovės bus tokio minkštumo, kuris mums tinka ir patinka. Aš mėgstu, kad jos būtų dar truputį kietokos ir nesuvirusios iki galo - na, kad būtų ką kramtyti :).
Beriame druskos, pipirų, dedame lydytą sūrelį (Mildutė ar pan.) ir krapus. Kai sūrelis ištirps - sriuba paruošta!

2012 m. sausis 19 d., ketvirtadienis

Maple Blondie (Klevų sulos blondis)

Brauniai, blondžiai... kam man tai, aš juk net paragaut negaliu iškepusi. Tik kitą dieną ryte su kava. O laukti, manot, smagu??? Nė velnio. Bet ragavusieji sakė, kad skanu. Rytoj ir aš suvalgysiu. O šiandien... Šiandien tiek kuopiau virtuvę, kad neliko jėgų vakariniam naminiam pasportavimui, tik dviems puodeliams arbatos ir stiklinaitei XuXu. Savaitgalis ant nosies, pagaliau...

Maple Blondie (Klevų sulos blondis)

250 g miltų
1/2 šaukštelio druskos
1 šaukštelis kepimo miltelių
140 g tirpinto sviesto
220 g rudo cukraus (naudojau perpus rudą, perpus baltą)
1/2 puodelio klevų sulos sirupo (iš akies pyliau)
2 kiaušiniai
Vanilės esencijos keli lašai
Sauja mėgstamų riešutų (dėjau graikiškus riešutus)

Atvėsintą tirpintą sviestą sumaišome su cukrumi, klevų sulos sirupu ir kiaušiniais.
Sausus produktus sumaišome atskirai. Tada į juos pilame skystus produktus ir užmaišome tešlą. Suberiame riešutus ir tešlą dedame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.
Kepame 180 C įkaitintoje orkaitėje 20-25 min.
Iškepusį blondį pabarstome cukraus pudra.

Dar vienas vakaras viskio bare "W 1640"

Kodėl aš vėl apie tai? Nes man ten patinka. Nes man kažkodėl vis labiau patinka viskis. Ne, nesu jo pirkus ir neturiu nė vieno butelio namie. Bet man patinka jo skonis, man patinka, kad Kaune yra toks baras, kad atėjusi ten esu sutinkama kaip sena pažįstama. Žodžiu visa puokštė. Todėl noriu dar apie tai parašyti. Dalyvavau antroje savo degustacijoje ir štai mano absoliučiai subjektyvūs įspūdžiai :)

Kažkodėl man šįkart pasirodė, kad publika gerokai brandesnė, nei buvo anąkart. Man išties atrodo, kad viskis nėra jauno žmogaus gėrimas...

Degustaciją vedė: Šarūnas Karalius


Degustacijos meniu buvo:

 - Old Pulteney 12 YO (Škotija)
- Mackmyra Special 05 (Švedija)
- Maker's Mark (JAV)
- Kilbeggan (Airija)
 



4 skirtingi regionai ir 4 skirtingi skoniai. Man didžiausią įspūdį paliko salstelėjęs  amerikietiškas burbonas Maker's Mark, labai turtinga kvapų puokšte ir skoniu bei škotiškas Old Pulteney, taip pat labai įvairiaskonis. Šarūnas minėjo, kad saldumas burbone atsiranda nuo kukurūzų, kurie naudojami jo gamybai. Kad viskis būtų vadinamas burbonu, kukurūzai turi sudaryti ne mažiau 51 proc.
Nors draugė labai gyrė Švedišką Macmyra, man jis pasirodė per skystas ir kažkoks bespalvis, mažai kvapo. Toks vientiso skonio ir ne per daugiausiai išraiškos. Gali būti dėl to, kad tai labai jauna viskio darykla (tik nuo 1999 m.) ir pats viskis gana jaunas.
O pats pirmasis airiškas buvo neblogas, bet pavadinčiau lengvu ir vienalyčiu, ne tokiu turtingu kaip kiti.
Tiesa, aš apie viskius nenusimanau, tad mano kukli nuomonė yra tik įspūdžiai neparemti žiniomis ar patirtimi, nepriimkite jų rimtai :).


Ir papildoma informacija iš baro "W 1640" feisbuko puslapio:

Naujus metus pradedame kelione aplink pasaulį. Viena kita naujiena, negirdėtos istorijos apie viskio distilerijas, išsibarsčiusias visame pasaulyje ir viskio baro meniu premjera!

Vakaro metu pristatysime keturių skirtingų pasaulio regionų viskius, aptarsime jų skonių sav
ybes bei gamybos technologijos.

Viskio baro premjera - tai distilerijos Old Pulteney viskis. Būtent ši distilerija buvo itin linksniuojama metų pabaigoje, o jų Old Pulteney 21 YO viskį daugelyje parduotuvių puošė lentelė "SOLD OUT". To priežastis viskio enciklopedijos "Whisky Bible 2012" paskelbti rezultatai, kur minėtas viskis buvo išrinktas metų viskiu.

Persikėlę į Švediją ragausime Mackmyra 05 viskį. Šis švediškas šedevras jau spėjo sulaukti viskio baro lankytojų simpatijų, o mes kiek išsamiau pažvelgsime į jo gamybos subtilybes.

Užatlantei atstovaus Maker's Mark. Tai aukštesnio, arba "premium" segmento burbonas, kurį Lietuvoje galite paragauti tiktai vieninteliame viskio bare "W 1640".

Grįžę į seną ir gerą Europą kibsime i atlapus airiškam Kilbeggan. Pasakosime šimtametę ir įdomią distilerijos istoriją, bei tuo pačiu aptarsime kelių paskutinių mėnesių naujienas Airijos viskio rinkoje. Naujienas, kurios neatpažįstamai pakeitė šio viskio rinką.

2012 m. sausis 15 d., sekmadienis

Macarons

Žaviuosi Macarons ir būdama Paryžiuje pirkau vieną diiiiiiiidelį Pierre Herme parduotuvėje... Ir su niekuo nesidalinau! Surijau pati viena. :) Bet metas išsikepti ne tik sau, bet ir kitiems. Labai praktiška gaminti juos kartu su creme brulee, nes taip galima sunaudoti baltymus, atlikusius nuo to kremo. Šįkart mano šaltinis buvo žurnalas "Virtuvė Nuo... Iki...", 2012 m. pirmasis numeris. Viena, ką dariau kitaip: mano migdolai buvo nelupti. Bet ai..


Macarons

100 g baltymų
50 g cukraus
110 g migdolų
200 g miltelinio cukraus (tiksliau cukraus pudros, blin)

Baltymus išplakame iki standžių putų, tada suberiame cukrų ir plakame toliau, kol jie bus standūs ir tvirti.

Migdolus virtuviniu kombainu sutriname iki miltų. Suberiame cukraus pudrą ir gerai išmaišome. Tada migdolus suberiame į baltymus ir atsargiai sumaišome. Jei įmanoma, maišome kuo trumpiau, nes ilgai maišant tešla skystėja.

Konditeriniu maišeliu ar švirkštu su plačiu antgaliu išspaudžiame maždaug 3 cm skersmens kauburėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos.

Be abejo, reikia palikti atstumus tarp sausainėlių. Aš juos palikau nemažus, bet vis tiek jie sugebėjo vienas su kitu susijungti. Be to, tokiam kiekiui reikėjo daryti dvi skardas, o aš norėjau sutalpinti į vieną, kadangi ant viryklės stovėjo višta, pasiruošusi įskristi į orkaitę ir spėti iškepti bendriems sekmadienio pietums.

Kepame 150 laipsnių orkaitėje 12 min.

Iškepusius pyragėlius atvėsiname ir po to sulipiname po du su kokiu nors mėgstamu kremu. Mano atveju tai buvo pusė juodo šokolado plytelės, ištirpintos su dviem šaukštais pieno.

Creme brulee

Specialius indelius šitam desertui turiu jau kokius 4 ar 5 metus. Be abejo, pirkti šitam tikslui. Ir kada prisiruošiau pagaminti, a? Tik šiandien! Ilgas kelias. Ypač man, nes esu ganėtinai spontaniška ir impulsyvi. Bet matyt impulso užteko indeliams, o gaminimui - teko prisiruošti atskirai. Be to, gera draugė paskolino man buitinį degiklį traškiam cukriniam paviršėliui padaryti, tad tai buvo papildomas stimulas. Ir man LABAI patiko. Namiškai apakę žiūrėjo, ką gi aš čia darysiu su "suvirinimo" aparatu, bet buvo fun. Tikrai dar darysiu :) Dukra liepė jau kitam sekmadieniui...



Creme brulee (šaltinis: Mary Berry's Complete Cookbook)
skirta 6 formelėms, bet aš išdalinau į 9

Šiek tiek sviesto formelių ištepimui
4 tryniai
30 g vanilinio cukraus
600 ml riebios grietinėlės (35 proc. minimum)
60 g demerara cukraus

Įkaitiname orkaitę iki 160 laipsnių.

Formeles ištepame sviestu. Trynius išsukame su vaniliniu cukrumi iki baltumo ir purumo.
Grietinėlę kaitiname, kol beveik užvirs. Tada ją iš lėto pilame į trynius ir plakame juos šluotele visąlaik.

Taip paruoštą kremą supilstome į formeles, kurias statome ant skardos. Į skardą pilame karšto vandens, kuris turi siekti pusę formelių aukščio. Statome į orkaitę ir kepame 25 min. Paliekame atvėsti.

Kremo paviršių pabarstome demerara cukrumi ir su degikliu skrudiname, kol cukrus išsilydys. Šaldome dar keletą valandų šaldytuve.

Deserto paviršiuje turi būti kieta plutelė, kurią po to labai smagu sudaužyti šaukštu, o apačioje - minkštas saldus kremas.

Jorkšyro pudingas

Aš nenoriu žiemos ir visai nenoriu sniego. Jis paslėpė visus kalėdinių kvapų trupinius, kurie dar išsibarstę tūnojo kampuose, visus kalėdų stebuklo likučius. Ištirpdykite, prašau, tą sniegą...


Jorkšyro pudingas iš knygos "Jamie Oliverio ministerija"

12 vnt.

3 kiaušiniai
120 g miltų
285 ml pieno
žiupsnelis druskos
12 šaukštų aliejaus
Mano papildymas: 12 gabalėlių kumpio



Kiaušinius su miltais, pienu ir druska gerai išplakame. Tešlą paliekame pailsėti ir išbrinkti pusvalandžiui.
Orkaitę įkaitiname iki maksimumo (250 laipsnių) kartu su kepimo forma. Kepimo forma turi būti su 12 duobučių pyragiukams. Kai orkaitė bus įkaitusi, ištraukiame kepimo formą ir į kiekvieną duobutę įpilame po 1 šaukštą aliejaus. Įkišame kepimo formą dar 5 minutėms, kad aliejus gerai įkaistų.
Tada į kiekvieną duobutę pilame tešlos ir įdedame gabalėlį kumpio. Greitutėliai kišame orkaitėn ir kepame 15 min. Per tą laiką negalima atidarinėti orkaitės, kad pudingai nesukristų. Skanumėlis!
P.S. Jei nebūtų to kumpio gabalėlio, turbūt jie taip nesišypsotų...



Mano spektaklis: "Atėjau, pamačiau, negalėjau - arba Visiškas Rudnosiukas" - fantastiškas spektaklis. Atseit iš kategorijos absurdo komedija, bet man tokia etiketė nepatinka. Spektaklis, kur kiekvienas žodis visiška tiesa: išmintyta, apgalvota ir užgriebianti. Kaip visada Vytauto V. Landsbergio kūriniuose. Puikus aktorius Ainis Storpirštis. Buvo juokinga, buvo ir graudu, bet pėdsaką tikrai paliko. Rekomenduoju.
Mano knyga: Pablo Tusset "Kruasano kelionė". Susiskaitė labai smagiai. Šiuolaikiška, geru įtraukiančiu siužetu. Mano mamai nesiskaitė, o man - puikiai!
Mano gėrimas: XuXu. 66 proc. braškių+degtinė. Gerai atšaldytas - nerealus.
Mano vyninė: Taškas A. Arti namų, geras vynas, geras aptarnavimas. Maistą išbandysiu ateityje.
Mano fotografas: Rimantas Žiemys.