2011 m. rugpjūtis 28 d., sekmadienis

Sūrininkų namai


Paskutinę atostogų dieną suplanavau kelionę į Sūrininkų namus, jau seniai norėjau ten apsilankyti - juk išties sūriai man labai labai patinka. Nekeisčiau į mėsą, oj ne. Sūrininkų namai yra Varėnos rajone, maždaug 50 km nuo Vilniaus ir 129 km nuo Kauno, tai keletas sūrius gaminančių susivienijusių ūkininkų, auginančių avis, ožkas ir karves. Visų jų sūrių galima paragauti kavinėje-parduotuvėje "Sūrininkų namai". Štai taip atrodo jų meniu.
Užsisakėme sūrių degustaciją - gavome visą lėkštę, kartu su namine dieviška duonele, sviesteliu ir kriaušių uogiene. Visko nesugebėjome įveikti, tai pasiėmėme su savimi. Dar ragavome dienos sriubą - cukinijų. Nebloga sriubytė, bet man nepatiko jos spalva - tokia pilkoka... Manau, pagardinus ją ciberžole ar kariu, ji būtų dar gardesnė.
Atsigerti Sūrininkų namuose galima naminės giros. Vaikams nelabai patiko, nes ji buvo tik vos saldi, o man kaip tik labai patiko, atsigaivinimui labai gerai. Tiesa, gana netikėta, bet kava buvo labai gera, su gera putele, stipri ir labai mielame puodelyje.

2011 m. rugpjūtis 26 d., penktadienis

Lengvai karamelinis maskarponės sūrio pyragas (tortas)


Paskutinė savaitėlė mano atostogų. Užsibrėžiau visai nemažai, kol kas planas vykdomas visai neblogai. Tačiau... pažadėjau vaikams laipiojimus Pagonijos uola ir Pagonijos voratinkliu. Viešpatėliau jergutėliau. žinau, kad aš bijau aukščio, bet ko dėl vaikų nepadarysi... Taip, aš užsikabarojau į Pagonijos voratinklį vargais negalais, su pailsėjimais ir mintimis, kad gal geriau nelipti, bet užlipau. 13 metrų, pastebiu... Laukiau vaikų, kad visi kartu pradėtume trasą. Jie bandė kelis kartus, bet finale atsisakė tos minties. Aš nutariau irgi nusileisti ir nekamuoti to voratinklio, jis man pasirodė viršijantis mano kuklias galimybes, o sau įrodinėt nieko nenorėjau, ir kam gi? Aš save per gerai pažįstu ir taip, gana to, kad užsilipau taip aukštai. Tiesą pasakius, nulipt buvo dar baisiau, xixixi... Ką gi, nukeliavom kopti į uolą. Drąsiai galiu pasakyt, kad visai patiko, bet iki viršaus neužlipau - pagailo mano nagų, jėgos išseko, o ir šiaip, na nelengvas tas alpinizmas, jei bogu, nelengvas. Pagirtina, kad vaikai irgi po kažkiek užlipo. Ir šiaip, servisas labai fainas, aptarnaujanti mergina labai gražiai mumis rūpinosi, skatino lipti, palaikė morališkai ir šiaip, šauni mergina. Ir už nepavykusius bandymus pinigėlių nepaėmė, nenuskriaudė. Anyway, kam patinka šitokios pramogos - rekomenduoju, tikrai gali būti smagu: graži gamta, sutvarkyta aplinka, visai netoli nuo Kauno ir puikus aptarnavimas! (P.S. mieli savininkai, jei mane skaitysite, padarykite, prašau, laiptukus į to voratinklio pradžią, a?? Labai jau sunku užlipti ten... tada gal būtų lengviau ir susimotyvuot trasą pereit... Dar dabar jaučiu ant kojų skaudulingas mėlynes nuo to kabarojimosi...)

O dabar pyragas. Perdariusi kelis receptus pagaminau pyragą mamos gimtadieniui. Pyragą labai lengvai galima pavadinti tortu, nes jis ganėtinai prabangus, o tinkamai papuoštas už tokį tikrai sueis be kalbų.
Pagrindas:

2 pakeliai Selga sausainių (naudojau vieną šokoladinį, vieną Irish cream skonio)
100 g sviesto

Sausainius sumalam į trupinius ir įmaišome minkštą sviestą. Į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, sudedam sausainius su sviestu ir gerai apspaudžiame.

Pagrindinė masė:

500 g maskarponės sūrio
5 kiaušiniai
3 šaukštai cukraus
1 indelis Rokiškio karamelizuoto sutirštinto saldinto pieno (ne Rududu, o Rokiškio, jie skiriasi tuo, kad Rududu daug kietesnis ir tamsesnis, Rokiškio švelnesnis ir minkštesnis - man jis labiau prie širdies, na ar prie gomurio)

Baltymus išplakame atskirai iki standžių putų. Trynius išsukame su cukrumi, tada sudedame indelį karamelinio pieno bei sūrį ir išsukame, kad neliktų gumulėlių. Atsargiai įmaišome baltymus. Supilame ant pagrindo ir dedame į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Orkaitės apačioje dar įdedame indą su vandeniu - kad kepant garuotų. Kepame gana ilgai - man reikėjo geros valandos, kad viršus nebebūtų liulantis. Į kepimo pabaigą šiek tiek sumažinau temperatūrą (iki 160).

Viršus:
1 plytelė juodo šokolado
30 g sviesto
3 šaukštai riebios grietinėlės

Šokoladą su sviestu ir grietinėle išlydome ant mažos ugnies. Iškeptą dar karštą pyragą aptepame šiuo šokoladu.
Pyragą paliekame atvėsti ir dedame į šaldytuvą kelioms valandos ar pernakt. Tada puošiame plakta grietinėle (nebūtinai). Labai skanus :)


Pabaigai šiek tiek pastabų:
Per vasarą perskaičiau David Lebovitz Sweet Life in Paris. Ačiū Jurgai, paskolinusiai ją man, knyga nuostabi!
Atradau Saulių Mykolaitį - kažkaip anksčiau nebuvau susidūrusi. Patiko. Nors ir lengvai depresova muzika, bet patiko.
Pažūrėjau "virtuvinį filmą" Waitress - apie bjauriai nutekėjusią nėščią padavėją, kurios aistra yra pyragai. Lengvas, bet smagus filmukas.
Ir! Labai gali būti, kad neužilgo mes turėsim naują šeimos narį :).  Labai labai laukiam ir svajojam apie tai :). Vakar aplankėme Agnus Cattery veislyną ir ten prisižaidėm su tooookiais nuostabiais padarais, uj! Man jie tooookie faini, kad net negaliu.  Žodžiu laukite žinių. Nebaisiai greitai, bet...

2011 m. rugpjūtis 18 d., ketvirtadienis

Karamelinis pyragas su traškiu paviršėliu

Na štai. Grįžtu į virtualų gyvenimą. Tikiuosi :). Vasara taip prabėgo,kad nesijaučiu jos paturėjusi savo glėbyje ir išuosčiusi pilna krūtine, oj ne. Įdomu, kodėl kiti metų laikai taip lėtai slenka, o vasara bėga paknopstom pasiraičiusi padurkus? Na gal tik vienas pavasaris dar su ja draugauja sporto šakoje "Bėgimas", o ruduo ir žiema - tai tikrai ne. Mano vasara kvepėjo mėlynėmis ir putėsiais iš jų, kalnais bruknių (uogienės privirėm kaip niekada), kuriuos rinkau be atvangos, glėbeliais voveraičių, žydinčiais viržiais ir avietėmis, kuriose susibraižiau visas rankas. Na ir šiek tiek jūra - bet ją jau spėjau pamiršti.

O vat rudeniui ir turiu paruošusi puikų pyragą - lengvai pagaminamas, kvapnus ir karamelinis. Pats tas praskaidrinti niūrybę :). Bet jei stipriai lis besibaigiant vasarai - irgi tiks.


Traškus paviršėlis:
35 g sviesto
3 šaukštai miltų
2 šaukštai cukraus
2 šaukšteliai vanilinio cukraus


Viską triname tarp pirštų kol gausis trupiniai. Juos dedame į šaldytuvą, kol pasigaminsime pagrindinę tešlą.

Pagrindinė tešla:
300 g Rududu
2 dideli kiaušiniai
1/2 stiklinės miltų
50 g minkšto sviesto
1 šaukštelis vanilinio cukraus (arba pora lašų vanilės esencijos)
1 šaukštelis kepimo miltelių


Rududu išsukame su sviestu ir tryniais (kombainu ar mikseriu su peiliu). Sudedame miltus su kepimo milteliais ir vaniliniu cukrumi ar vanilės esencija. Išplakame baltymus ir įmaišome į tešlą per du kartus.

Į kepimo formą pilame tešlą, ant jos užbarstome trupinius ir kepame apie 30-35 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Mano pastebėjimas: Kadangi pyragas gaunasi tikrai nedidelis, kitąkart sudėsiu visą skardinę Rududu (ji 375 g, kur kišt tuos 75 g???), o kitas sudedamąsias dalis (kiaušinius, miltus, sviestą) padauginsiu iš dviejų.

Šaltinis: Cynamon i oliwka


O čia mano naujausi atradimai, užsiėmimai ir susižavėjimai, gal pravers kam, o ir man pasitarnaus šis įrašas kaip užrašų knygutė:


Nuostabus internetinis žurnalas "Lamų slėnis".
Filmas: Nigel Slater autobiografinis filmas Toast.
Dieta: Mirimanovos dieta.
Atradimas: Pinterest
Muzika: Putumayo
Blogai: Roost, Forty-Sixth At Grace, Kiss My Spatula, La Buena Vida.