2011 m. gegužė 30 d., pirmadienis

Pyragas su klevų sulos sirupu

Ši naktis buvo keista... Nubudau galvodama, kad kažkas lūžta - garsas buvo keistas, pamaniau mano francūzką balkonėlį velnias griebia. Bet iš miegų pasikėlus tokia vizija gal ir gali sušvisti, realiai pamąsčius nutariau, kad nesąmonė ir vėl užsnūdau. Po kiek laiko mane vėl pažadino kažkoks garsas, kitoks ir ne toks grėsmingas, bet vis tiek neįprastas. Pajutau, kad esu ne viena - kažkoks neįprastas šešėlis tūnojo palei mano makijažo ir kosmetikos stalelį... Įsidrąsinau ir uždegiau šviesą. Jis žiūrėjo į mane, o aš į jį... Pilkas, gauruotas ir blizgančiom akim... KATINAS. Nereik nė sakyti, kad katino aš neturiu ir nelaikau. Svetimas, nepažįstamas katinas tūnojo ant mano visų lūpdažių, kremų, šešėlių ir kitų grožio priemonių ir žiūrėjo į mane nekaltai. Aj tiesa, man tik taip pasirodė, kad nekaltai, mat kai priėjau, jis ėmė šnypšti, tada šoko vartydamas buteliukus ir palindo po užuolaida. Pakėliau užuolaidą ir norėjau atidaryti langą, o jis vėl spruko ant mano stalelio, nuversdamas dar kokius 5 buteliukus. Atidariau langą ir puoliau vytis: mintis, kad jis palįs po mano lovą ir aš jo iš ten negalėsiu iškrapštyti, visai manęs nedžiugino. Dar gerai pažaidus gaudynių, katins patins iššoko per antro aukšto langą ir dingo tamsoje. Nakčia man dar rodėsi, kad jis baladojasi ant stogo - nežinau ar tai mano vaizduotės vaisius, ar tikrai taip ir buvo, bet užmigt laiko prireikė nemažai... Ir niekaip nesuprantu, kaip jis ten atsirado: langas buvo atidarytas tik truputuką: na kai apačia uždaryta, o viršuj truputį atsilenkia, kažkaip visai nepanašu, kad jis per ten būtų įsispraudęs, bet kito jo atsiradimo būdo nesugalvojau - durys juk buvo uždarytos.

Po šitos baisios istorijos, tegu būna geras pyragas. Jurga, paskolinusi man Sweet Life in Paris ir iškepusi iš tos knygos anyžių pyragą, įkvėpė ir mane. Anyžių bei anyžių likerio neturėjau, pyrago norėjau, todėl gavosi klevų sulos sirupo pyragas, bet labai labai skanus.

"Reikės (Visi produktai kambario temperatūros, forma 8x27 cm):

3/4 a.š. maltų anyžių (nedėjau) 175 g miltų (405D) 60 g migdolų miltų* 1 1/2 a. š. kepimo miltelių 1/4 a. š. druskos 120 g sviesto (82%) 180 g cukraus 2 kiaušiniai (L dydžio) 60 ml pieno 60 ml anyžių likerio** (pyliau klevų sulos sirupą) 1 apelsino žievelė Glaistas (glaistą dariau taip: 0,5 stiklinės cukraus pudros, šaukštas klevų sulos sirupo ir truputukas vandens ir aptepiau viršų, nebadžiau pyrago) 3 a. š. cukraus 50 ml anyžių likerio

1. Anyžius, miltus, migdolų miltus, kepimo miltelius ir druską gerai permaišome dubenyje su šluotele. Sausas mišinys paruoštas.

2. Cukrų su sviestu išsukame iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išmaišome.

3. Apelsiną labai gerai nuplauname ir nutarkuojame žievelę be baltosios dalies.

4. Sumaišome pieną, anyžių likerį ir apelsinų žievelę.

5. Į sviesto/cukraus/kiaušinių masę suberiame pusę sauso mišinio. Gerai išmaišome.

6. Supilame pieną su anyžių likeriu. Išmaišome.

7. Ir suberiame likusį sausą mišinį. Gerai išmaišome. Supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi.

8. Kepame 175 laipsnių temperatūroje apie 40-50 minučių.

9. Ištraukiame iš orkaitės ir leidžiame pyragui atvėsti 30 minučių. Išimame iš kepimo formos. Nuimame popierių.

10. Sumaišome likerį su cukrumi. Cukrus neturi ištirpti. Tiesiog suberkit ir kelis kartus permaišykit.

11. Pyragą subadome mediniu pagaliuku (50 kartų - mhm... taip knygoj parašyta) ir tepame likerį su šepetėliu ant pyrago viršaus, taip pat ir šonų nepamirštam. Turit sutepti visą likerį.

12. Dabar sunkiausia dalis - palikit pyragą ramybėje bent 3 valandoms. O geriausia per naktį. Tik šiukštu neragaukit iš karto. Mokykitės iš svetimų klaidų, t.y. mano. Bus tikrai neskanu. Bet jei ištversit - būsit apdovanoti už savo kantrybę nuostabiai minkštu, puriu, nuostabaus anyžių kvapo ir skonio pyragu."

2011 m. gegužė 26 d., ketvirtadienis

Viskio degustacijos vakaras viskio bare W1640

Visi turbūt žino, kad aš esu prisiekusi vyno mėgėja, tad kaip gi taip – viskis ir aš? Smalsumas smalsumas smalsumas... Kai pirmąkart išgirdau apie naują viskio barą Kaune, iškart ėmiau kalbinti drauges su manimi nueiti, deja, nė viena nesusigundė. Taip šita mintis su manimi pusmetį vaikščiojo, kol visai netikėtai vienas naujas pažįstamas prisipažino mėgstantis viskį, o aš, visai spontaniškai, pasiūliau nueiti į degustaciją. Nieko apie viskį nežinau ir nesigilinau, nes tai tiesiog nebuvo mano gėrimas iki šiol, bet!.. man patiko. Iš tiesų, labai patiko. Taip ir buvau girdėjusi, kad kas ten apsilanko, susidomi gėrimu. Vyno neiškeisiu į jį, bet kartkartėmis pasimėgauti – kodėl ne.

Viskio baras, vienintelis toks Lietuvoje kol kas, yra Kauno senamiestyje, Kurpių gatvės rūsyje. Jaukus, nedidelis, bet tikrai su charizma ir trauka. Į degustaciją publika susirinko labai įvairi, nuo kelių jaunuolių prisėdusių prie baro, į kuriuos žiūrint man labai knietėjo paprašyti amžių įrodančių dokumentų (ech, tas motiniškas įtarumas), bei blondinių merginų iki rimtų ir solidžių jaunuolių ir vyriškių. Judesių laisvės nelabai buvo, kadangi norėta sutalpinti kiek įmanoma daugiau žmonių, o tai šioks toks minusas mano akyse, bet vakarui šylant ir taurelėms tuštėjant, jis nunyko, netgi svetimi žmonės prie stalelio ar tarp stalelių susibendravo ir dalinosi įspūdžiais.

Iš pat pradžių mano susidarytas stereotipas apie viskio taures susinaikino totaliai – matytas vaizdas iš filmų, be abejo, amerikietiškų, kai viskis serviruojamas storo stiklo stiklinėse be kojelių bei plačiu dugnu, tapo visai netiesa. Viskį mums pilstė į grakščias išgaubtas taureles ant kojelių – labai moteriškos jos man atrodė, bet iš jų ragavosi ir uostėsi labai puikiai, viskio aromatas ir po valandos nuo degustacijos pradžios vis dar buvo stiprus.

Numatyta buvo degustuoti 4 skirtingų šalių, išlaikymo ir stiprumo viskius: Wild Geese Single Malt (Airija), Mackmyra Malt (Švedija), Wild Turkey 8 YO (JAV), Bowmore 15 YO Cask Strength, 56% (Škotija). Ant stalo radome tik tris, paskutinis buvo serviruojamas ką tik išpilstytas. Pirmieji du savo spalva ir skystumu buvo ganėtinai panašūs, šviesūs, vaisiško kvapo. Iš pradžių apžiūrėjome kokias kojeles ant taurės krašto palieka nutekėdamas viskis, jį pateliuskavus, tada ragavome gryną, po to su keliais (2-3) lašais vandens. Trečias viskis Wild Turkey buvo tamsesnis, tirštesnis ir sodresnio aromato. Įvardinčiau taip: pirmieji du buvo gerokai moteriškesni, šitas – vyriškesnis, solidesnis. Bet ketvirtasis... Mmmm... Tik pauosčius tampa aišku, kad geras daiktas – stiprus dūmų, durpių, netgi jodo kvapas, nuo pirmo gurkšnio tas kvapas užlipo man per visą nosiaryklę viršun ir ten pasiliko keletui minučių. Žavus pojūtis – norėčiau jo dar. Pojūčio ir viskio, žinoma.

Prieš išeinant, gavau pavartyti baro viskių kortą – labai stilingai apipavidalintas dokumentas, kuriame viskiai suskirstyti ne tik pagal šalis, bet net ir pagal kai kurių šalių regionus. Ir visada galima užsisakyti degustacinį viskių rinkinį už fiksuotą kainą, jų, jei neklystų, buvo net keturi variantai, nuo pigesnio, iki brangesnio. Tik tada nepajusite malonumo išgirsti Šarūno Karaliaus, baro sumanytojo, pasakojimų apie viskį, tam reikia ateiti į tokį vakarą, kuriame aš vakar ir buvau. Nuoširdžiai rekomenduoju!

Posted by Picasa

2011 m. gegužė 24 d., antradienis

Šparagai šparagai šparagai

Rašau mažai. Žinau, kalta. Eilinis pasiteisinimas: sveikatos klausimai, vaikų užimtumas ir šiaip visokie mokslo metų pabaigos einamieji reikalai. Išgyvenama. Šiandien Skirmantė suorganizavo šparagų pirkimą - ačiū jai už tai. Jie buvo suvartoti elementariausiu būdu, bet, tiesą pasakius, jokio kito man ir nesinorėjo - su gerais produktais nereikia išsidirbinėti. Šparagai buvo išvirti, ant jų patarkuota Parmigiano Reggiano ir pabarstyta krapų. Voila :)

2011 m. gegužė 18 d., trečiadienis

Aš ir "Poema"

Viena nuostabi mergina, vakaro su likeriu "Poema" dalyvė, atsiuntė mano foto. Įdedu, kad aš nepamirščiau kaip atrodau ir Jums priminčiau :) Jurga, ačiū!
Posted by Picasa

2011 m. gegužė 16 d., pirmadienis

Stumbro moteriškas vakarėlis

Kartais ateina nušvitimas ir supranti, kad blogą ėmei rašyti dėl tokių dalykų... Juokauju, nieko aš apie tai nežinojau :), bet ta pridėtinė vertė tokia smagi... Ech. Jūs tik kvieskite mane, aš būtinai parašysiu :) Va kitos merginos jau spėjo sudėt, aš dar virškinau visus tris desertus ir kokteilį. Ir džiaugiuosi prijuoste, kuri bus mano vasarinė prijuostė, o ta, kurią gavau dovanų iš Švyturio, bus žieminė. Mat pastaroji tiesiog storesnė. Nepamenu, kad per vieną vakarą būčiau tiek saldumynų valgius ir taip svajojus apie pipirinį steiką... Tik dėl balanso, tik dėl jo, nes desertai tikrai buvo mmmm dieviški! Štai čia kiti reportažai ir su receptais: Skruzdėliukai skveruose Savaitgalio rendezvous Gamyklėlė Geros nuotaikos užrašai Kokie gi mano įspūdžiai... Saldu, jei bogu kaip buvo saldu, nepamenu tokio saldaus vakaro, ir dar vienos moterys.. Aj nors virtuvės šefas buvo vyras, sorry. Protingas ir sumanus virtuvėje vyras. Ir šiaip nešpetnas, o ko daugiau vyrui reikia??? Toks nukariautų pasaulį savo desertais ir išmone. Taigi minėtas virtuvės šefas Darius Dabrovolskas sukūrė mums tris desertus su likeriu "Poema". Mane pavadinti liekrių mėgėja, tai tas pats, kas asilą pavadinti gimnastu, tačiau surijau viską nemirksėdama. Ir jei pati neketinu pirkti šio likerio sau, tai dovanai žmonėms, mėgstantiems tokius gėrimus - būtinai. Iš tiesų jis kažkiek panašus į populiarųjį Baileys, bet kas norėtų būti lyginamas, m? Taigi kalbėsiu tik apie "Poemą". Ji, rodos, 15 procentų alkoholio, lengvo kavos skonio ir aromato, tinka naudoti į desertus, kaip ledų užpilas, kavos kokteiliams, kokteiliams su ledukais ir t.t. Labai kvapni ir kreminė toji Poema. Stumbras tą vakarą vaišino mus kavos kokteiliu (likeris Poema+kava+plakta grietinėlė) bei desertais pagal Darių Dabrovolską: žagarėliai su Poemos padažu, plakta grietinėlė ir džviovintais vaisiais+skrudintais riešutais; keptu obuoliu su kremu; pana cota su džiovintom slyvom ir poemos padažu. Receptai žemiau :)

Sluoksniuotas traškus tešlainių desertas su likeriu „Poema“ ir mascarpone sūrio kremu (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Tešla:

4 kiaušiniai

250 g grietinės 30% riebumo

Žiupsnelis druskos

Miltai pagal poreikį

Aliejus virimui

Likeris Poema“ padažui

Kremui:

0,5 kg mascarpone sūrio

250 ml. grietinėlės

100 g cukraus

1 vanilės lazdelė

Tešla: suplakame kiaušinius su grietine ir druska, dedame miltus ir minkome tešlą kol galime kočioti. Plonai iškočiojame, supjaustome norima forma ir subadome šakute. Gerai įkaitiname aliejų ir verdame tešlainius, kol gražiai pagelsta. Tuomet nusausiname riebalų perteklių.

Kremas: plakame grietinėlę su cukrumi, vėliau įdedame vanilės lazdelės sėklas, išplakę sumaišome su mascarpone sūriu.

Padažui kaitiname likerį „Poema“ kol sutirštėja.

Grietinėlės ir likerio „Poema“ Panna cotta (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Ingredientai

30g želatinos

0.5 I pieno

0.5 I grietinėlės (30%)

300 ml likerio "Poema"

100 g džiovintų slyvų

Padažas:

300 ml. kavos

100 ml. grietinėlės

50 g cukraus

6 kiaušinio tryniai

Užverdame pieną su grietinėle, supilame likerį, atvėsiname ir sumaišome su ištirpinta želatina. Slyvas supjaustome šiaudeliais, sudedame į indelius ir užpilame atvėsintu mišiniu. Indelius dedame į šaldytuvą ir šaldome 12 val.

Padažas: sumaišome kavą su grietinėle. Trynius maišome su cukrumi iki baltumo. Kavos ir grietinėlės mišinį pakaitiname, pilame į išplaktus trynius, permaišome ir kaitiname ant garų maišant, kol padažas sutirštėja.

Keptas obuolys su likeriu Poema" (pagal Darių Dabrovolską), 10 porcijų

Ingredientai

10 obuolių

120 g sviesto

300 ml Poemos" likerio

0,5 kg mascarpone sūrio

250 ml grietinėlės

100 g cukraus

Žiupsnelis cinamono

Obuolius nuplauname ir nulupame. Išvalome sėklalizdžius. Į kepimo indelį pilame likerį, dedame sviestą, ant viršaus uždedame obuolį ir viską suvyniojame į foliją. Paruoštus indelius dedame į orkaitę ir kepame 160 laipsnių temperatūroje 40 min. Obuoliai turi suminkštėti.

Kremas: plakame grietinėlę su cukrumi, vėliau įdedame cinamono, išplakę sumaišome su mascarpone sūriu.

Morkų-bananų pyragas

Saulėtas ar nelabai, bet gyvenimas keliauja priekin. Keistų ikspiriensų apturėjau pastaruoju metu, tad sakyti, kad nuobodu, ginkdie negalėčiau. Sakyti, kad džiugina, hm.. na ok ok, džiugina. Labiau, nei kad nedžiugina. Bet kuriuo atveju, laikausi kuklios nuomonės, kad bet kokia patirtis vis tiek yra naudinga. O kad būtų džiugiau, kremtam pyragą... Žiauriai greitai padaromas, super paprastas - iš tų receptų, kur viską sumakalioji greit greit viename inde ir staigiai kepi. Ilgiausias darbas yra sutarkuoti morką. 














125 g tarkuotos morkos (smulkiai, na kaip bulvės cepelinams) 
2 šakute sutrinti prinokę bananai 
150 ml saulėgražų aliejaus 
150 g cukraus (recepte muscovado, naudojau paprastą) 
250 g miltų 
2 šaukšteliai kepimo miltelių (nežinau kodėl tiek daug, bet tiek ir įdėjau, nors logiškai mąstant, vieno turėtų būti gana) 
2 kaušiniai 
1 šaukštas pieno 
60 g riešutų (nedėjau, vietoj jų įbėriau razinų saują) nuo savęs pridėjau pusę šaukštelio cinamono 

Viską sumaišom ir kepam 180 laipsnių orkaitėje apie 45-50 min. 

Viršų aptepiau su citrinos sultimis išmaišyta cukraus pudra. 
Šaltinis: Mary Berry 's Complete Cookbook

2011 m. gegužė 10 d., antradienis

Tiesiog pundelis

Posted by Picasa

Morkų keksiukai

Ir vėl namie nieko nėra prie kavos ar arbatos. Tiesiog katastrofa! O kadangi orkaitė jau buvo įjungta duonai kepti (ji baigiasi labai greit, per skani...), tai sugalvojau, kad greitutėliai iškepsiu keksiukų, kuriuos radau Tasty Art blog'e. Nežinau kodėl, bet mano vaikams jie nepatiko. O man netgi labai - švelnūs ir lengvučiai...
Taigi receptas:

Reikia: 200 g tarkuotų morkų 100 g kepinių margarino 1 stiklinės cukraus 2 vid. kiaušinių 1/2 stiklinės riebios grietinėlės 1 stiklinės vid. riebumo arba lieso pieno apie 3 stiklinių a.r. kvietinių miltų 1 šaukštelio kepimo miltelių žiupsnelio druskos žiupsnelio cinamono

1. Margariną ištirpinkite prikaistuvyje, ant silpnos ugnies, tuomet išmaišykite su cukrumi. Po vieną įmuškite ir įmaišykite kiaušinius. Įmaišykite pieną ir grietinėlę. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir po truputį įmaišykite į tešlą. Tešla turi gautis grietinės tirštumo. Įberkite žiupsnelį druskos ir cinamono, sudėkite morkas ir paskutinį kartą išmaišykite.

2. Tešlą supilkite į paruoštus popierinius krepšelius, įdėtus į kepimo skardą. Keksiukus įdėkite į 180 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite, kol viršus dailiai apskrus, o įsmeigtas pagaliukas neaplips tešla.

Tiesa, kai kuriuos keksiukus prieš kepant pabarsčiau kapotais migdolais.O iškepusių keksiukų viršų patepiau cukraus pudra sumaišyta su citrinos sultimis (proporcijos iš akies, bet turi būti tirštas glajus).

2011 m. gegužė 8 d., sekmadienis

Bottle Shock - filmas apie vyną

Įdomu, ar kas nors žino, kaip tai yra baisu, kai dievini vyną, o negali jo gerti jau kokias 3 savaites... Mat įvairus neteisingas ir netikęs mano plaučių uždegimo gydymas tapo dar komplikuotesniu atsidūrus gydymo įstaigoje su nakvynėmis... Finale turiu pagaliau diagnozę ir gydymą. Diagnozė ta pati, tačiau išaiškinta pagaliau mano ligos kilmė, tad ir gydymas atrodo ims tuoj veikti. Tai dėkui pagaliau geriems ir protingiems gydytojams. Tiesa, tas noras išgerti vyno mane paveikė taip, kad ėmiau internete ieškoti informacijos, ir radau įdomų straipsnį apie antibiotikų vartojimą ir alkoholį. Rekomenduoju paskaityti. O visa tai rašau todėl, kad seniai jau ketinau pažiūrėti šį filmą ir pagaliau radau tam laiko. Och, jei dar prie jo žiūrėjimo būčiau turėjusi taurę... Norėjosi... nežmoniškai! Nuostabiai gražus ir geras filmas, neišgalvota, tikra istorija apie Kalifornijos vyndarius bei akląją Paryžiaus degustaciją 1976 m., kuomet visi prancūzai vynų žinovai suteikė gerokai daugiau balų Kalifornijos vynams nei Prancūzijos, tuo nukarūnuodami visų geriausiu laikytą prancūzišką vyną. Apie tai galima daugiau pasiskaityti Wikipedijoje, bet filmą tikrai reikia pažiūrėti! O tada išgerti taurę gero šalto Chardonnay. To ir sau linkiu neužilgo, baigus gerti vaistus!

Avižiniai sausainiai

Nors jėgų nefontanas pas mane, nes sveikata vis dar ne ta, bet valgyt reikia ar ne? O dar norisi, kad būtų ne bile kas ir ne bile kaip... Tai šiandien sąlyginai apysveikis gaminys - avižiniai sausainiai :) Juos pradėjo kepti draugė-kaimynė, kuri dažnokai parašo skanius atsiliepimus apie mano gaminius komentaruose bei naudojasi mano receptais, o šįkart aš iš jos nužiūrėjus iškepiau.
Receptas:
200 g margarino kepiniams
300 g cukraus
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 kiaušiniai
200 g miltų
250 g avižinių dribsnių (naudojau vokiškus)
truputis druskos
200 g šokolado (dėjau tik 100 g, nes daugiau neturėjau)
100 g priedų (nebūtina, bet skaniau su), kaip pvz. riešutų, saulėgrąžų ir pan.
Margariną išsukam su cukrumi, tada sudedam kiaušinius, išmaišom. Į masę beriame miltus, avižinius dribsnius, druską, kepimo miltelius, sukapotą šokoladą ir kitus priedus. Gerai išmaišome (patogiausia mediniu šaukštu, nes tešla tiršta, koncentruota, tikrai reikia padirbėti maišant). Ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi, dedame po šaukštą tešlos bei išlaikome atstumą, nes sausainiai kepdami išplatėja. Iš šito kiekio tešlos gaunasi maždaug 4 skardos sausainių po 16 vnt. į skardą. Kepame 180 laipsnių orkaitėje, kol apskrus. Šilti jie būna minkšti, o vėsdami sukietėja. Labai skanu ir tikrai gali būti valgomi kelias dienas ar net ilgiau.

2011 m. gegužė 2 d., pirmadienis

Mieliniai blynai su apelsinine gaidele

Vakarienei vakar buvo mieliniai blynai, mat taip užsakė sūnus. Norėjau daryti su razinomis, nes man patinka jos išpampusios ir minkštos, bet dukra griežtai užprotestavo. Tačiau man vis tiek norėjosi kažkokios improvizacijos, tai padariau juos su apelsinine gaidele. Sūnus pareiškė: daugiau taip nedaryk! O man buvo labai skanu :). Tešla: 15 g šviežių mielių 4 dideli šaukštai cukraus 1 stiklinė pieno (truputį pašildyto, bet tiek, kad pirštu pabandžius nebūtų karšta, o vos vos šilta) 2 kiaušiniai 300 g miltų 40 g tirpinto atvėsinto sviesto nutarkuota pusės apelsino žievelė (nebūtinai) Mieles su šaukštu cukraus sumaišome ir truputį paliekame, kad suaktyvėtų. Tada iš visų produktų užmaišome tešlą (ji bus gan skysta) ir paliekame ją pakilti mažiausiai pusvalandžiui. Kai pakils, šaukštu dedam į keptuvėje įkaitintą aliejų ir kepam blynelius. Labai skanu su uogiene ar trintom uogom!

2011 m. gegužė 1 d., sekmadienis

Dar vienas varškėtis kakavinėje tešloje

Anksčiau rašiau apie varškėtį kakavinėje tešloje. Šiek tiek modifikuotas tešlos variantas ir jis tapo dar skanesnis man - jis labai trapus ir tirpstantis burnoje. Apie įdarą nebekartosiu - jis toks pats, o štai tešla truputį skiriasi, tad rekomenduoju išbandyti abi ir išsirinkti sau priimtinesnę.
250 g sviesto (ne margarino, sviesto! 82 proc. riebumo)
1 stiklinė cukraus
1 kiaušinis
2 stiklinės po 240 ml miltų
1 kupinas arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
2 kupini šaukštai kakavos (nesaldintos)
Sviestą gerai išsukam su cukrumi iki baltumo, tada įsukam kiaušinį. Tada sudedam visus sausus produktus ir užminkome tešlą. Ją dedame į kamerą, kad atšaltų ir būtų galima tarkuoti. Visa kita pagal ankstesnį receptą.
Dieviškai skanu!

Juoda ruginė duona

Nerašau, vis dar žmoniškai nerašau, nes nieko gero su mano sveikata. Iškritau su virusu, o galų gale pasirodo man plaučių uždegimas. Ir niekas nebūtų man jo suradęs, jei nebūčiau pati užsimaniusi plaučių nuotraukos, mat tai, kad sunkiai kvėpuoju, norėjo nurašyti ant nervinių spazmų. Et. Bet finale diagnozė yra, vaistai yra, o pagerėjimo dar ne. Bet šiandien mane džiugina mano kepta ruginė duona. Suvisai paprastas receptas, bet labai labai skani duona. Aišku, jei turite iš kur gauti raugo stiklinaitę. Bet šiais laikais daug kas kepa ir raugo turi. Kai kurie darosi ir savo - aš kartelį bandžiau, bet nepavyko, manau, kad buvo per šalta namuose, kad imtų rūgti. Tačiau dabar jo turiu, nes kartą gavus, jau galima ir turėti - tik prieš kepant duonelę reikia nuimti šiek tiek išrūgusios tešlos į stiklainiuką ir pasidėti į šaldytuvą. Jei kas labai labai neturi iš kur gauti, tai prie progos galėsiu duoti (tai yra kai ateinantį kartą rauginsiu)
Pradžia:
50 g ruginio salyklo (pirkau Delonoje: http://www.delona.lt/)
1 stiklinė verdančio vandens
Salyklą užplikom verdančiu vandeniu ir paliekam ataušti.
600 g šilto vandens
700 g ruginių miltų
1 stiklinė raugo
sauja kviečių sėlenėlių
sauja avižinių dribsnių
1 stiklinė cukraus
2 arbatiniai šaukšteliai druskos
kmynai pabarstymui
Visus ingredientus bei salyklą gerai išmaišom, uždengiam ir paliekam apie 5-6 valandas šiltai rūgti. Kai duonelė parūgsta ir pakyla, suverčiam į kepimo formą (aš klojau kepimo popieriu, visada jį kloju, man taip patogiau), pabarstom kmynais ir kišam į šaltą orkaitę (!), įjungiam 200 laipsnių ir kepam ~1 val. Iškeptą duonelį ištraukiam ir apklojam sudrėkintu rankšluostėliu - tada pluta nebus kieta.
Mano iškeptas kepalas svėrė 1800 g. Turint omenyje, kad ruginių miltų 1 kg kainuoja 2 Lt (malūne pas p. Pranciškų), sėlenėlės ir dribsniai irgi ne karvę kainuoja, na gal tik cukrus gerokai brangiau, tai duonos savikaina tikrai nedidelė, net ir priskaičiavus orkaitės elektros sąnaudas. Tiesa, aš maišiau tešlą duonkepėje, ten ją ir rauginau, bet vis tiek gerokai pigiau nei parduotuvėje, o ir be jokio šlamšto viduje.