2010 m. spalis 26 d., antradienis

Baklažanų ikra

Kai prasideda toookie orai, kaip buvo penktadienį, man rodos, reikia aštraus maisto. Kitaip nei nuotaikos, nei gyvenimo džiaugsmo, tik niūruma ir gresiantis peršalimas. O kadangi aš prijaučianti vegetarė, tai mano aštrusis maistas - daržovės. Po to šeimynykščiai dejuoja ir grasinasi daugiau nevalgyti, nes jiems dega burnos :). O man kuo aštriau - tuo skaniau. Na, bet taikstantis su tuo, kad gyvenu ne viena, reikia pamažinti to gėrio :). Tiesa, šį patiekalą galima dėti į stiklainius ir vekuoti žiemai, o galima valgyti iškart. Ar nunešti bendradarbiui stiklainiuką, kaip padariau aš.
Baklažanų ikra
1 baklažanas
1 paprika
2 svogūnai
5 skiltelės česnako
5 slyviniai pomidorai (galite naudoti bet kokius, rūšį nurodžiau tik todėl, kad įsivaizduoti jų dydį)
4 šaukštai pomidorų padažo (kėdainių be konservantų)
Prieskoniai (naudojau Kitchen King, Pav Bhaji, kuminą, kajeną), druska, pipirai
Aliejus kepimui
Užkaičiam puodą su šiek tiek aliejaus, kai aliejus įkais, suberiam prieskonius. Kai jie suputos (~20 sek) dedame baklažaną supjaustytą kubeliais, maždaug 1x1 cm ir kepam vis pamaišant. Tuo metu visas kitas daržoves sumetam į kombainą ir su peiliu susmulkinam į tyrę. Kai baklažanas šiek tiek apkeps, supilam sutrintas daržoves ir troškinam kol suminkštės. Pagal skonį beriam druskos, pipirų.

2010 m. spalis 17 d., sekmadienis

Sekmadienio pusryčiai: croissants

Vakar aplankė mane toks niežtintis nušvitimas, kad man čia ir dabar reikia išsikepti croissants. Net nežinau kodėl būtent dabar, nes tas nušvitimas, manyčiau, susijęs su filmu It's complicated, o mačiau jį jau kokius 5 kartus ir paskutinį tikrai prieš kelias savaites. Tai galėjo nušvisti ir anksčiau. O gal čia tik mano sulėtinta reakcija... Ta scena, kai Meryl Streep vynioja croissants'us su pasimėgavimu ir pažaidimais, tiesiog užburianti. Nors ir be to tie rageliai yra puikūs puikutėliai. Nesitikėjau, kad taip gerai gausis. Ir, atvirai pasakius, visai nebuvo jau tiek daug darbo, kaip įsivaizdavau skaitydama receptus...

Naudojausi keliais šaltiniais, štai jie: Lenkiškai "Pracownia wypiekow" Lietuviškai "Gamyklėlė" Youtube video Nigella Lawson video

Štai kaip dariau aš:
500 g miltų
40 g šviežių mielių
90 g cukraus
15 g druskos
300 ml šilto pieno (įkišus pirštą turi būti nekaršta, o tik šilta)
250 g sviesto (recepte buvo daugiau, man užteko tiek)
1 kiaušinis aptepimui

Mieles su šaukštu cukraus sumaišome ir paliekame trumpam, kad jos aktyvuotųsi ir pradėtų kilti. Miltus sumaišome su druska, likusiu cukrumi, pilame pieną, mieles ir užminkome minkštą tešlą. Ją minkome dar kokias 5-8 minutes. Tada paliekame šiltai pakilti.

Per tą laiką kol tešla kyla, kambario temperatūros sviestą dedame tarp dviejų maistinės vyniojimo plėvelės gabalų ir iškočiojame į stačiakampį, kurį dedame į šaldytuvą.

Pakilusią tešlą kočiojame į didelį stačiakampį, daugiau nei dvigubai didesnį už sviesto stačiakampį. Ant tešlos dedame sviestą, užlenkiame ant jo tešlą ir kočiojame. Svarbu visada kočioti tik aukštyn ir žemyn, o ne į šonus.

Kai iškočiojame stačiakampį, perlenkiame jį, apvyniojame tešlą maistine plėvele ir dedame pusvalandžiui į šaldytuvą. Tešlą vėl kočiojame aukštyn ir žemyn, kad gautųsi ilgas stačiakampis. Vėl perlenkiame ir dedame į šaldytuvą. Taip turime padaryti tis kartus. Po paskutinio karto aš tešlą palikau pernakt, nes ruošiausi kepti ryte.

Ryte perpjoviau tešlą pusiau ir kočiojau vieną dalį iki 5 mm storio. Tada pjausčiau trikampiais ir vyniojau į ragelius. Į kai kuriuos dėjau po gabalėlį juodo šokolado. Pjaustymo ir vyniojimo būdai labai gerai parodyti video, kurių nuorodas įdėjau aukščiau.

Kepti 220 laipsnių orkaitėje maždaug 15 min. Iš esmės - tobuli pusryčiai. Draugė-kaimynė valgė ir mėgavosi. Aš taip pat :).
Posted by Picasa

2010 m. spalis 15 d., penktadienis

Obuolių pyragas su cinamonu

Penktadienis turi būti su pyragu. Ypač kai darbas baigiasi 15:15, tai nuodėmė neiškepti pyrago iki five o'clock arbatėlės :). Šiandien mano akiratyje nuostabus pyragas, adaptuotas iš Almost Bourdain. Originalus receptas čia, aš šiek tiek pakeičiau, tad žemiau mano versija.

Tešla:

180 g margarino ar sviesto 3/4 stiklinės perpus muscovado cukraus + baltojo cukraus 3 kiaušiniai 200 g miltų 1/2 šaukštelio cinamono 1 šaukštelis kepimo miltelių 125 ml pieno

Margariną išsukam su cukrumi iki purios masės, tada po vieną mušame kiaušinius ir po kiekvieno kiaušinio gerai išmaišome.

Po truputį pakaitomis dedame miltus sumaišytus su cinamonu ir kepimo milteliais bei pieną. Kai visi komponentai susijungs, nebemaišome.

Paruošiame obuolių įdarą:

~10 obuolių 100 g sviesto 6 šaukštai cukraus (ar daugiau jei obuoliai rūgštūs) šiek tiek cinamono

Obuolius nulupame ir supjaustome skiltelėmis. Keptuvėje įkaitiname šiek tiek sviesto ir sudedam tiek obuolių, kiek telpa vienas šalia kito vienu sluoksniu. Kai viena pusė apkeps, apverčiam ir tada pabarstom vienu-dviem šaukštais cukraus. Kai obuoliai suminkštėja, išimame ir kepame kitą partiją. Man gavosi maždaug trys kepimai.

Kai pasiruošiame obuolius, tada pusę tešlos sukrečiame į kepimo popieriumi ištiestą kepimo formą. Ant jos sudedame obuolius, pabarstome cinamonu ir sudedame likusią tešlą. Išlyginame paviršių ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kadangi mano forma buvo gana plati, tai mano pyragui užteko 40 min (jis gavosi neypatingai storas), originaliame recepte rašo 1 val. Bet kuriuo atveju būtina patikrinti pagalėliu ar tešla sausa. Iškepus pabarstome cukraus pudra.

Žiauriai skanu!

Posted by Picasa

Les Choristes

Toks vakaras, kad planai kažkur iškeliavo pas ką nors kitą. Tai pasidariau filmų vakarą. Pirmasis buvo Salt. Draugė klausė, kam aš jį žiūriu. Atsakiau, kad dėl bendro išprusimo. Ji giliai suabejojo, ar nors kiek išprusiu būtent nuo to filmo. Tada atėjo mintis, kad dėl pusiausvyros. Tarp intelektualesnių filmų ir briedo. Ką gi, pusiausvyrą pavyko pasiekti, nes antrasis filmas - tikras perliukas. Filmas apie gėrio lašelį ten, kur jį atrodo taip sunku rasti. Filmas apie vaikus su nuostabia muzika. Mano vertinimas 10 balų :)

2010 m. spalis 14 d., ketvirtadienis

Sviestiniai sausainėliai, kai lyja lietus

Už lango šniokščia lietus. Bet man gera, nes tokiu metu žiauriai jauku kepti sausainėlius. Kai tie meilūs padarėliai nusėdo ant lėkštės, namuose gardžiai pakvipo. Po pusvalandžio jų sumažėjo perpus... Sviestiniai sausainiai (iš Inetos gamyklėlės) 100 g. cukraus 150 g sviesto 2 šaukštai medaus 1 kiaušinis truputis druskos 2 stiklinės miltų šaukštelis kepimo miltelių (recepte nebuvo, bet aš dėjau) Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrum, sudėti medų ir kiaušinį, dar išsukti. Tada berti miltus su druska ir kepimo milteliais. Viską gerai išmaišyti ir dėti šaltai, pusvalandžiui ar ilgiau. Atšalusią tešlą iškočioti pusės centimetro storio lakštu, išpjaustyti sausainiukus ir kepti 10-15 min. 180 laipsnių orkaitėje, kol paruduos kraščiukai :). Arba mažiau, jei mėgstate netokius paskrudėlius. Į kai kuriuos sausainėlius įspaudžiau graikinių riešutų puseles, o kai kuriuos pabarsčiau cukrumi prieš kepant - mėgstu įvairovę :). Ir - tegyvuoja lietus! Beje, ryt boso diena, gal jam patiktų sausainiukai??
Posted by Picasa

2010 m. spalis 11 d., pirmadienis

Pingvinas

Mokykloje rudenėlio šventė, pristatom - pingvinas! Darom antrąkart jau, nepamenu, ar rašiau apie tokį, na bet kuriuo atveju štai - šviežias, mielas pingviniukas
Posted by Picasa

2010 m. spalis 10 d., sekmadienis

Rudeninis gėrimas: obuoliai+cinamonas+šaltalankiai

Sodo kaimynas pasiūlė pasiskinti šaltalankių, jie kaip tik po šalnos tampa labai tinkami vartoti. Niekada jų neskyniau anksčiau ir nieko nedariau, tad pirmam kartui man kilo tokia paprasta mintis. Užkaičiau virti keletą obuolių krituolių, supjaustytų skiltelėmis, ir nuėjau priskyniau puodelį šaltalankių. Kai obuoliai išvirė, juos nukošiau, tada tą kompotą pasaldinau, įbėriau žiupsnelį cinamono ir per sietelį pertryniau šaltalankius. Žiauriai skanu!
Posted by Picasa

Malūnas Kaune

Šiandien mūsų mylimas ūkininkas Vizgaitis kaip ir kasmet atgabeno mums daržovių žiemai: bulvių, morkų, burokų. Bekalbant išsitarė, kad jis ir grūdus augina, tada juos susimala malūne ir naudoja tik savo. Užtikrino, kad gamykliniai miltai ir naminiai - kaip diena ir naktis. Aš jau tą seniai įtariau, tik neturėjau kur įsigyti tų naminių. Ogi ūkininkas Vizgaitis dalį savo grūdų parduoda malūnui ir ten juos galima nusipirkti. Žinoma ir kitų ūkininkų augintų ir šiaip visokių visokiausių miltų.

Malūną aplankiau iškart šiandien - nuostabus pagyvenęs malūnininkas man išpasakojo pusę gyvenimo vingių (mano vaikai mašinoje jau buvo pažaliavę kada grįžau), padovanojo pabandymui avyžų miltų, o šiaip įsigijau kvietinių, ruginių, pilno grūdo miltų ir dar finale išsikalbėjom apie burnotį, tai davė pamėginti ir jo! Tiesa, dar pridėjo ir keletą receptų.

Žodžiu, aš likau apsipatenkinus, miltus išbandysiu artimiausiu metu, o malūnininkui pažadėjau parašyti apie jį, ba mieli padoraus maisto gerbėjai vdrug irgi norėtų tikrų miltų??? Malūnas yra Kalvarijos g. 10 (Aleksote), darbo valandas matote nuotraukoje, užsukit!

P.S. (2011-11-18) dabar pas malūnininką perku ir saulėgrąžų sėklas (6 Lt/kg). O aukščiausios rūšies kvietiniai miltai pastaruoju metu kainuoja 2,20 Lt/kg.
Posted by Picasa

2010 m. spalis 9 d., šeštadienis

EAT PRAY LOVE

Man patinka Julia Roberts, bet labiau už ją man patinka Xavier... Oh, Xavier tai gėris..., kuris vėlų sunkios savaitės penktadienio vakarą nugynė mane į kiną. Vertėtų paminėti, kad antroji priežastis - gera knyga, pagal kurią filmas pastatytas. Rekomenduoju abu. Visos trys dalys man buvo artimos, radau savyje atgarsių ir maistui (na, tas matyti, juk daugiausiai apie tai rašau, ar ne?), ir maldai (čia aš, kaip ir herojė, ieškojimuose), ir meilėje (be komentarų).

Vienas toks bjaurus niuansas, susijęs su kinu... Pastaruoju metu pradėjau suprasti, kad knisa mane filmų žiūrėjimas kino teatre. Juodai knisa. Pasidariau nepakanti popcornui . Ir kas tokį, atsiprašant, šūdą išrado? Smarvė nereali, prisitempia žmonės kibirais - jie ką nežino, kad skrandis yra kumščio dydžio??? Ryja neužčiaupdami burnų, atrodo badas atėjo. Ir išvis, kaip sveiko proto mano amžiaus moteris 10 val. vakaro sugalvotų susiversti kibirą popcorno, jai ką, talija ne vis vien??? Čia toji iš kairės... O ta iš dešinės vis išsitraukinėjo savo išmanųjį ir tikrino, ar koks šaunuolis neparašė esėmės. Tai ko tada išvis į kiną braukt? Tegu sėdi ir burkuoja sau...Uf, išsiburnojau - palengvėjo :) O filme taip gražiai pastą rodė, su tokiu pasitenkinimu Julia ją valgė, pasibarstydama sūriu. Va, Maximoj dabar sūriams nuolaida, tai aš gabalėlį spėjau iki filmo nusipirkt (parmigiano reggiano), tai tylutėliai atsikandau gabalėlį. Vis ne popcornas, vis rafinuočiau :) Ir taip gera paliko.

O filmą pažiūrėkit - verta!

2010 m. spalis 4 d., pirmadienis

Stiklo žaidimai

Šeštadienį apturėjau atrakciją - draugė prikalbino pažaisti su stiklu. Smagi pramoga, finale gauni savo darytus karoliukus, kuriuos gali susiverti ir pasidaryti papuošalą. Dar jo nepasidariau, nes tiesiog nespėjau :). Na, nuo pradžių: davė mums įvairaus spalvoto stiklo, kurį turėjome susiraižyti norimais gabaliukais. Tada iš tų gabaliukų dėliojome savo kompoziciją, kurią suklijavome klijais. Tiesa, nepamirštant tarp stiklo gabalėlių įdėti vielos kilpeles, kad po to būtų kaip sujungti karoliukus. Kai visą gėrį užbaigėm, nutransportavom jį į tą vonią (panašu į jakudzi su dangčiu, a ne?) ir toj vonioj mūsų menas kepė parą laiko net iki 800 laipsnių. Kitą dieną atsiėmėm savo karoliukus. Manieji apačioje dešinėje. Pasidariau 8 karoliukus apyrankei (ryškiai bus perdaug, na bet gal susigadys buityje, a?), tris pakabukus ir vieną porą auskarų. Vienintelė užsiskėčiau, kad noriu apvalių, gavau šlifuoti, ir po to jie iš apvalių bekepdami tavo tokiais beformiais, xixixi... Užtat originalūs! :)
P.S. Jei ką nors sudomino toks užsiėmimas, tai merginos, kuri mus mokė kontaktus turiu :)
Posted by Picasa

Blogerio deklaracija

Blogerio deklaracija aš pasirašau ;)

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

2010 m. spalis 1 d., penktadienis

Skrudinti vyniotiniai su bulvių įdaru

Seniai varvėjo seilė man pasidaryti bulvių vyniotinius, kai tik užmačiau juos Jogos mitybos puslapyje. Po to, juos padarė verdantys tinginiai, tai buvo paskutinis lašas, nutariau ir aš pabandyti. Ha! Patiko absoliučiai visiems. Tiesa, aš įvedžiau savo modifikacijų, tai vadinti alu patra ar alu paratha (kaip Vegetarinių valgių knygoje) tikrai nedrįsčiau, todėl tebus vyniotiniai. 

 Tešla: 

200 g kvietinių miltų 
2 šaukštai lydyto sviesto 
1/3 šaukštelio malto kumino 
1/3 šaukštelio garam masalos 
100 ml šilto vandens 
šiek tiek druskos 

 Miltus sumaišom su prieskoniais, tada pilam sviestą ir po truputį vandenį. Užmaišom tešlą ir paminkom ją apie 10 min. Tada uždengiam ir paliekam pusvalandį pastovėt, kol pasigaminsim įdarą. 

Įdarą aš labiau pakeičiau, kadangi man norėjosi intensyvesnio skonio nei vien bulvės.

Įdaras: 
1 svogūnas 
4 virtos bulvės (sutrinti su trintuve) 
pora šaukštų petražolių 
1/2 šaukštelio kurkumos 
1/2 šaukštelio sabji masalos 
truputis nemalto kumino sėklų 
2 šaukšteliai sezamo sėklų 
saujelė smulkiai tarkuoto kietojo sūrio 
druskos, pipirų pagal skonį 

 Keptuvėje įkaitinam šiek tiek aliejaus ar sviesto, suberiam masalą ir kumino sėklas, kai masala suputos, beriam smulkiai supjaustytus svogūnus ir kepam. Kai svogūnai suminkštės, sudedam viską kas liko, išskyrus sūrį. Kepame maišydami kokias 5 minutes. Tada įdarą perdedam į kitą indą, atvėsinam ir įmaišom sūrį. 

 Tešlą iškočiojame 1,5-2 mm storio lakštu, tada ant jo paskleidžiam įdarą, palikdami vienam krašte porą centimetrų be įdaro. Tą kraštą patepam 1 šaukštu tirpinto sviesto ir tada suvyniojam į vyniotinį. Labai aštriu peiliu supjaustom maždaug 2 cm griežinėliais, kuriuos apkepam iš abiejų pusių keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Kepame ant nedidelės ugnies, kol apskrus.


Posted by Picasa