2010 m. rugsėjis 27 d., pirmadienis

Buivolės pieno mocarela

Buon giorno krautuvėlė pradžiugino Kauną Mozzarella di Bufala Campana - buivolės pieno mocarela. Aišku, smalsumas mane ten greit nuvedė, t.y. pačią pirmą prekybos dieną. Tą patį vakarą su drauge sukirtom mocarelą kartu su pomidoro griežinėliais ir žaliojo baziliko lapeliais. Nuostabu! Neveltui vadinama porcelianiniu drugeliu - baltutėlė, minkšta, gardi... Užsukau dar kart, mat knietėjo ją dar ir iškepti. Taigi pasidarėm su ta pačia minėta drauge du užkandžius: įdarytus pomidorus ir užkeptus moliūgo gabalėlius. Labai lengvas, gardus užkandis.
Įdaryti pomidorai (5vnt.):
Pomidorų viršūnėles nupjaunam ir išskobiam šaukštu vidų, kurį kartu su viršūnėlėm smulkiai supjaustom.
Pakepinam aliejuje 1 labai smulkiai sukapotą svogūną, į jį sudedam paruoštą pomidorų vidų ir viršūnėles, patroškinam. Ten pat įmetam kelis sukapotus baziliko lapelius, druskos ir pipirų.
Kai įdaras atvės, į jį dar įdedam kubeliais supjaustytą maždaug trečdalį mocarelos kamuolėlio, išmaišom ir prikemšam pomidorus. Tada juos kepam 180 laipsnių orkaitėje, kol suminkštės (20-25 min.). Iš tiesų, dar galima būtų pridėti šaukštą džiuvėsėlių drėgmei sugerti, bet tiesiog jų po ranką neturėjom.
Kartu su pomidorais sudedam moliūgo griežinėlius, kuriuos patepam alyvuogių aliejumi, pabarstom mocarelos kubeliais ir moliūgų sėklom. Iškepam!
P.S. tiesa, noriu pasigirti :) gavau I reiki pakopą. Džiugina, iš tiesų, džiugina...
Posted by Picasa

2010 m. rugsėjis 24 d., penktadienis

Apžvalga: DOMM Lounge

Žinot, nekenčiu aš reklamos, kaip nūnai deklaravo mylimas ir užburiantis Rolandas Kazlas, bet modernios marketingo priemonės, susijusios su blogais ir blogeriais, ech, kartais tai tikrai labai gerai... Ta proga vakar nepatingėjau pasikelti iš savo 9 valandų sėdimos darbo vietos ir dar pasėdėt už vairo gabalėlį, kad prašmatniai pavakarieniaut „DOMM Lounge“. Vilniaus Rotušėje įsikūręs restoranas pristatinėjo savo naująjį meniu, naują koncepciją ir pakvietė degustuoti virtuvės chefo Javier Lopez sukurtų patiekalų. Pirmieji įspūdžiai iš tiesų labai teigiami – apšvietimas jaukus, ramus, aplinka maloni, kelios skirtingos prabangiai įrengtos salės. Tiesa, apšvietimas fotografavimui visai netiko, tačiau juk susirinkom mėgautis maistu, ar ne? Nors prieš ragaujant, jis vis tiek buvo įamžintas.

Restorano šeimininkas Arūnas Oželis užsiminė, kad naujoji restorano koncepcija šiek tiek žemiškesnė (kiek pamenu, iki tol restoranas buvo laikomas ganėtinai pretenzingu su molekulinės virtuvės atspindžiais, prabangi publika, aukštos kainos ir pan.) – kažkas panašaus kaip iš haute couture nusileisti į pagerintą pret-a-porter. Be abejo, tai turėtų pritraukti įvairesnę publiką ir, iš tiesų, meniu kainos nesikandžioja. Tikimasi, kad restoranas galės tapti socialine erdve – bendravimui, mėgavimuisi maistu (ypač todėl, kad meniu įtrauktas degustacinis kataloniškų užkandžių meniu labai tam tinka), o gal netgi bus rengiami madų šou demonstravimai, didžėjų pasirodymai.

Na gana su ta beletristika, maistas!!!

Ragavome degustacinį meniu, kurį sudaro kataloniški užkandžiai, tačiau dėmesys kreipiamas į sezoniškumą, kaip beje ir visame meniu. Tai labai sveikintina, juk nesinori pavasarį valgyti šaldytų grybų ar ne? Grybai – rudenį, vasarą – pomidorai ir pan. Aš visom keturiom už tokį požiūrį. Tiesa, meniu šiek tiek adaptuotas lietuviškam gomuriui, tai iš tiesų nelabai mane sužavėjo, mat gerbiu aš tą tautinę virtuvę, iš tiesų gerbiu, bet gal šiek tiek per atstumą. Tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet iš visų pateiktų užkandžių, kuriuos tuojau aptarsiu, bulvė man paliko mažiausią įspūdį.

Taigi ragavome naminę duoną su alyvuogių aliejumi. Ei, naminė duona yra gėris! Duonos rūšių buvo keletas, nuo mūsų stalo pirmoji dingo su paprika. Labai labai gerbiu restoranus, kurie patys kepa duoną. Thumbs up, mielieji!

Užkandžiai ("trendy tapas", kaip pasakė virtuvės šefas Javier, kuris renginio pabaigoje išbėgo pasimojuoti ir greitakalbe išberti keletą žodžių apie meniu ir patiekalus):

  1. Kroketas su majoneziniu padažu (pats kroketas puikus, o padažas.. hm.. deja, bet rašau minusą padažui – kolegos sakė per daug acto, kiti sakė tiesiog elementarus majonezas, na, o man nepaliko įspūdžio).
  2. Bulvių kubeliai apkepti su padažu salsa brava (nieko ypatinga, vaizdas geras, tačiau skonis... Elementari bulvė su niekuo neišsiskiriančiu padažu, šitoj vietoj tikrai reikėtų kokio akcento, tegu ir paskrudintų kmynų, jei jau apeliuojama į lietuvio skrandį).
  3. Ožkos sūris ir serano kumpis ant duonelės skrebučio (oh my god! Dievinu sūrius, šis buvo tobulas derinys).
  4. Stirnienos carpaccio su baravykais (mmmmmmmm, dieviška. Carpaccio iš esmės nėra mane džiuginantis patiekalas, bet susigundžiau ir nenusivyliau, tikrai kartočiau).
  5. Tuno gabalėlis su kažkuo (jau nebepamenu kuo, bet labai geras dalykas, pritaikysiu posakį „words fail me“, na tiesiog be žodžių kaip gerai).
  6. Tigrinė krevetė su petražolėmis ir česnakais (superinis serviravimas mažuose kubilėliuose (bambukas, most probably), krevetė sultinga, kvapni, mmmmm...).
  7. Kiaulienos filė iešmelis su dumplainiu (gėris, jei mėgstate mėsą. Aš save vadinu prijaučiančia vegetare, bet man patiko).

Iš pagrindinių patiekalų meniu mus vaišino starkio file su risotto – turbūt pats pats pačiausias dalykas vakar aplankęs mano burną – heaven in my mouth! Nors po to sekęs elnienos steikas su rudmėsėm irgi buvo puikus. Tiesa, kolegė Indrė gavo su krauju, aš gavau gerai iškeptą ar gal net ciut perkeptą, bet būtent tokį aš ir mėgstu. Maloni staigmena buvo tai, kad keliomis blogerėmis vegetarėmis buvo pasirūpinta taip pat nuostabiai.

Ir paskutinis vakaro akcentas – desertas. Hm... Deja, bet mane nuvylė. Morengas padaže su mango kubeliu ir avietėmis – morengas buvo stipriai per kieta plutele, kuri nederėjo su tikrai gomurį maloniai nutiekiančiu lengvučiu jogurtiniu padažu ir šviežiom avietėm. Norėjosi kitokios tekstūros morengo – viduje dar šiek tiek drėgno, tąsaus, iš išorės su lengvute plutele, bet ei, juk negali viskas būti tobula?

Ir tiesa, užsigėriau maistą Valpolicella, ji man tinka prie dūšios.

Renginyje lankėsi daug plunksnos draugų blogerių bei gerb. Užkalnis visų priekyje, tad rekomenduoju paskaityti visų atsiliepimus artimiausiu metu ir pasidaryti savo išvadas, o visų geriausia – patiems išmėginti!

O dar vienas komentaras apie personalą – labai rekomenduoju jauną žavų padavėją Dovydą, superinis padavėjas, visais klausimais turi atsakymą, iškalbus, mielas. Merginos padavėjos šiek tiek pasimetusios buvo, na, turėkim viltį, patobulės, kai tauta po šitiekos blogerių reportažų užplūs „DOMM Lounge“ ir jas gerai ištreniruos.

Posted by Picasa

2010 m. rugsėjis 17 d., penktadienis

Pomidorai tešloje

Ekspromtu pasidariau labai gardų užkandį :). Viskas iš akies, o rezultatas greitas ir labai mielas. Kelis pomidorus susipjaustom griežinėliais, užsimaišom tešlą: 1 kiaušinis šlakelis pieno kupinas šaukštas miltų saujelė tarkuoto džiugo druska, pipirai Pomidoro griežinėlį mirkome tešloje ir apkepam iš abiejų pusių :).
Posted by Picasa

Keksiukai su obuoliais

Kai šalta, liūdna, daug akmenėlių užantyje prisikaupę, ką geriausia veikti?? Turbūt kepti keksiukus :) Ryt dumsiu į sostinę pasilinksminti, tad keletas keksiukų lauktuvių visai neblogai. O dar kai toookie skanūs, na kas nesidžiaugs. Keksiukus nužiūrėjau štai čia, tik dariau juos su obuoliais. Tiesa, dariau iš pusantros porcijos tešlos, kad dar ir namiškiams liktų. Išeiga: 18 vnt. keksiukų. Receptas (kaip ir minėjau pusantros porcijos): 150 g margarino 250 g cukraus 3 dideli kiaušiniai 1 citrinos nutarkuotos žievelės 1 šaukštelis kepimo miltelių 300 g miltų 6 didelės Vengriškos slyvos arba keletas obuolių truputis cinamono Sviestą išsukti su cukrumi, įmušti po vieną kiaušinius, gerai išsukti. Įdėti citrinos žievelę. Kepimo miltelius sumaišyti su miltais ir įsijoti į likusį mišinį. Viską sumaišyti ir padėti šaltai (bent 30 minučių). Šaltą tešlą krėsti į keksiukų popieriukus. Įspausti po puselę slyvos ar skiltelę obuolio. Pabarstyti cinamonu ir kepti iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių. O tada mėgautis!
Posted by Picasa

2010 m. rugsėjis 8 d., trečiadienis

Pyragėliai su voveraičių įdaru

Jau atsibodo voveraitės su bulvėmis, galite patikėti??? Na gal ne tiek atsibodo, bet šįmet kaip reta daug kartų jas valgėme, mat atradau savo voveraičių pievelę miške ir ten jų sezono metu būna visada. Todėl paskutinio rinkimo derlių nutariau sudoroti kitaip. Ir pasirodo labai gerai nusisekė :).

Tešlą naudojau šaldytą sluoksniuotą bemielę (pakuotėje 6 lapeliai).

Įdarą pasiruošiau taip: svogūną pakepinau aliejuje, tada sudėjau švarias supjaustytas voveraites, šiek tiek kubeliais supjaustyto kumpelio (karšto rūkymo Panevėžio filė).

Kai grybai paleido savo sultis, troškinau dar šiek tiek, kad sultys nugaruotų, įpyliau šiek tiek grietinėlės ir šaukštą grietinės.

Pyragėlius formavau, kai įdaras ataušo, tada jis buvo mažiau skystas ir šiaip tokiu atveju reikia stengtis dėti neskystą įdarą.

Kiekevieną tešlos gabalėlį pakočiojau šiek tiek ir perpjoviau į dvi dalis (gavosi 12 gabalėlių), kiekvieno iš jų kraštus patepiau kiaušinio plakiniu,dėjau šaukštą įdaro ir lenkiau per pusę.

Gerai apspaudus kraštus, sudėjau ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje apie 20-25 min. Labai labai skanūs pyragėliai :)
Posted by Picasa

2010 m. rugsėjis 6 d., pirmadienis

Grybai, grybai, grybai

Kaip keista, kad laikas miške tiesiog nepastebimai bėga, o darbe jis vos slenka (ne visad, bet....). Keturios valandos miške - tiesiog akies mirksnis. Ir visai nesinorėjo dar išeiti, juolab, kad laimikis neblogas :). Paprašiau mamos skaičiuoti baravykus, bet ji kažkaip bevalydama pametė skaičių, tad tiksliai ir nežinau. Žodžiu, dygsta kas netingi: raudonikiai, lepšiai, baravykai, vis dar yra voveraičių. Visi į mišką!
Posted by Picasa

2010 m. rugsėjis 2 d., ketvirtadienis

Šokoladinis pyragas su burokėliais

Šiek tiek dingau, ar ne? Tiesą sakant, pati sau už tai priekaištavau, na bet grįžtu su pyragu su burokėliais :) Argi ne puiku? Ką tik skundžiausi, kaip nekenčiu karščių, šiandien norėčiau padejuoti, kad šitas vėjuotas ir šaltas oras taip pat varo į neviltį! Jau kaip aš vakar sušalau per rugsėjo pirmosios šventę... Net drebėjau visa iš vidaus. Na bet šventė visai nusisekė, vaikai buvo gražūs ir pasipuošę, spėjom sulakstyti visur kur reikia, pas draugę išgerti kavos su šampanėliu, suderinti merginų-klasiokių bendravimo strategiją ir šiaip moteriškai paplepėti. Berniuką pradžiuginau pasisėdėjimu jo mėgstamoje kavinėje Crazy House ir finale pati pasidžiuginau savo Reiki užsiėmimu, į kurį spėjau! Pavėluotai, bet nors rugsėjo antrąją iškepiau pyragą, užmačiau jį http://mojekucharzenie.blox.pl/ - labai mielas tinklaraštis. Kaip tik šaldytuve turėjau vienišą bet puikų burokėlį, kuris prašėsi suvalgomas. Tai negana, kad jis buvo nudaigotas virimo būdu, aš jį dar vargšiuką supjausčiau, sutryniau ir iškepiau. Burokėlio galas buvo daugkartinis, taip sakant. Na, kad tikrai tikrai neprisikeltų :). O štai ir pyrago receptas. Surašiau, kaip originale, mano minimalūs pakeitimai skliausteliuose: 1 virtas burokėlis (~175 g) 200 g miltų 100 g nesaldintos kakavos 1 šaukštelis kepimo miltelių 250 g cukraus pudros (aš dėjau paprastą cukrų) 3 kiaušiniai vanilės esencija 200 ml saulėgrąžų aliejaus 100 g sukapoto juodo šokolado (dėjau 50 g) Burokėlį sutrinam, į jį dedam kiaušinius, cukrų, vanilės esenciją ir išsukam. Tada dedame visus sausus produktus (miltus, kakavą, kep. miltelius) ir gerai išmaišome, pabaigoje pilame po truputį saulėgrąžų aliejų bei suberiam šokolado gabalėlius (aš juos dėjau ant viršaus ir įspaudžiau). Kepam 190 laipsnių orkaitėje, kol pagaliukas ištrauktas iš pyrago bus sausas. Tiesa, man tešla atrodė ganėtinai tiršta (gerokai tirštesnė nei grietinė) ir sunki, buvau sunerimus, ar tikrai iškils, bet viskas buvo gerai. Pats pyragas kiek sausokas, tad su avietėm jis man labai tiko. O burokėlio skonio kažkaip ir nesijautė... Matyt, čia esmė, kad valgai desertą, o iš tiesų keli hemoglobino kiekį kraujyje, m? Xixixi..
Posted by Picasa